Elektros neprigamins ne tik Kariotiškių sąvartynas
Są­var­ty­nuo­se su­si­da­ran­čių bio­du­jų ener­gi­nis po­ten­cia­las men­kas, juo­lab žen­giant žie­di­nės eko­no­mi­kos link ir links­tant į vi­siš­ką miš­rių­jų at­lie­kų są­var­ty­nų pa­nai­ki­ni­mą, ta­čiau juo­se su­si­kau­pian­čias bio­du­jas pa­nau­do­ti ener­ge­ti­kai – be­ne ra­cio­na­liau­sia veik­la ko­vo­jant su pa­sau­li­niu kli­ma­to at­ši­li­mu.

2010 metų pabaigoje Lietuvoje pradėjo veikti iškart dvi jėgainės, elektros energijai gaminti naudojusios sąvartynų biodujas: pirmiau Vilniaus apskrities Kariotiškių sąvartyne – 0,5 megavatų (MW), o po poros savaičių Klaipėdos sąvartyne – gerokai galingesnė 20 MW jėgainė. Tiesa, ši kūrena įvairias atliekas.

UAB ENERG, į Kariotiškių sąvartyno jėgainę investavusi 2 mln. eurų, jau po poros metų neslėpė nusivylimo, kad uždaryto sąvartyno dujų susikaupia perpus mažiau, nei tikėtasi, todėl toliau eksploatuoti elektros jėgainę tapo nerentabilu.

Kariotiškių sąvartyno biodujos surenkamos iki šiol ir naudojamos elektros energijai gaminti, tačiau šios veiklos mastas mažėja dėl nuosekliai mažėjančio surenkamų dujų kiekio.

Dujų vis mažiau

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Kariotiškių sąvartyno biodujos surenkamos iki šiol ir naudojamos elektros energijai gaminti, tačiau šios veiklos mastas mažėja dėl nuosekliai mažėjančio surenkamų dujų kiekio. Antai 2011 metais buvo surinkta 4,5 mln. kub. m dujų, o 2016 metais – tik 1,3 mln. kubinių metrų.

„Silpnėja atliekų irimo proceso intensyvumas uždengtame sąvartyno kaupe. Į Kariotiškių sąvartyną atliekos nevežamos nuo 2007 metų pabaigos, o 2010 metais sąvartynas uždengtas nelaidžia konstrukcija, ribojančia kritulių patekimą į kaupą ir sąvartyno dujų patekimą į aplinką“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, 2016 metų gegužę veiklą pradėjus mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiams Vilniuje, ir atliekų kiekis, ir biologiškai skaidžių atliekų sąvartyne sumažėjo, todėl mažiau susidaro ir dujų. Antai 2008 metais regioniniame sąvartyne buvo pašalinta 293 tūkst. t atliekų, kurias sudarė daugiausia mišriosios komunalinės atliekos, turinčios didžiausią dujų susidarymo potencialą, o 2016 metais sąvartyne sutvarkytų atliekų sumažėjo iki 110 tūkst. tonų, iš kurių 12 tūkst. – mišriosios komunalinės atliekos. 2017 ir 2018 metais mišriosios komunalinės atliekos pašalintos, o iš mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių pristatomos atliekos biologiškai neskaidžios.

Uždarytas Kariotiškių sąvartynas buvo uždengtas specialia konstrukcija, po kuria esančiuose 15 metrų gylio šuliniuose kaupiasi dujos. Jos patenka į dujų surinkimo vamzdyną ir keliauja į dujų surinkimo kolektorius. Iš jų dujos patenka į magistralinį vamzdyną, siurblinę ir išvalytos perpumpuojamos į vidaus degimo variklį, kur naudojamos elektrai gaminti.

Prie Kariotiškių sąvartyno įrengtas generatorius dujas verčia naudinga elektros energija, kuri yra perduodama į 10 kV skirstomuosius tinklus. Buvo numatoma, kad generuojamų dujų užteks 10–15 metų.

Pareigą atliks

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad elektros energijos gamyba iš sąvartyno dujų rentabili tada, kai susikaupę ne mažiau kaip 2 mln. tonų atliekų, o kaupo aukštis ne žemesnis kaip 10 metrų.

M. Banaičio teigimu, akivaizdu, kad ateityje, keičiantis atliekų tvarkymo prioritetams ir vis daugiau atliekų panaudojant bei perdirbant, šalinamas jų kiekis ir biologiškai skaidi atliekų dalis mažės, todėl ir sąvartyno dujų kiekis, išnaudojus jau pašalintų mišriųjų komunalinių atliekų ir kitų biologiškai skaidžių atliekų dujų susidarymo galimybes, irgi sumažės.

„Kad ir kiek susidarytų dujų, jos bus tvarkomos per visą Kariotiškių sąvartyno eksploatavimo ir priežiūros uždarymo laikotarpį, kuris gali trukti iki 30 metų, – pasakojo aplinkosaugininkas. – Atsižvelgiant į sąvartyno dujų susidarymo kiekį, šiuo laikotarpiu vienos dujų tvarkymo priemonės gali būti keičiamos kitomis. Ateityje bus vertinamas pasirinktų dujų surinkimo ir tvarkymo priemonių efektyvumas ir peržiūrimi sąvartyno dujų tvarkymo būdai, pavyzdžiui, vėliausiu sąvartyno priežiūros po uždarymo laikotarpiu surinkti nedideli sąvartyno dujų kiekiai galės būti deginami uždarame degle.“

Nepalieka perspektyvų

2014 metais 44 proc. visų Europos Sąjungos (ES) buitinių atliekų buvo perdirbama ar kompostuojama. Europos Parlamento patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja iki 2020 metų ES valstybėse šią dalį padidinti iki 50 proc., 2025-aisiais – 55 proc., 2030-aisiais – 65 proc., o 2035 metais sąvartynuose galės būti šalinama 10 proc. atliekų.

2016 metais Lietuvoje buvo perdirbta 50 proc. atliekų; 18 proc. buvo sudeginta, o 31 proc. išmesta į sąvartynus.

Europos Parlamentas taip pat nustatė maisto atliekų mažinimo tikslus. Dabar šios kasmet sudaro 89 mln. tonų, arba 180 kilogramų kiekvienam gyventojui. ES valstybės turės siekti, kad iki 2025 metų maisto atliekų sumažėtų 30 procentų. Netinkamas toliau naudoti maistas turės būti rūšiuojamas ir perdirbamas į kompostą, kaip ir kitos organinės atliekos.

Sąvartynuose mažėjant buitinių atliekų, visiškai nelieka perspektyvos investuoti į naujas elektros jėgaines, naudojančias sąvartynų biodujas.

Simbolinė nauda

Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atstovai skaičiuoja, kad šiandien Lietuvoje elektrą iš atliekų ir sąvartyno biodujų gamina vienintelė jėgainė. VEI specialistė Milda Levandraitytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad leidimus gaminti elektros energiją Lietuvoje deginant biokurą ir atliekas, biodujas ir biodujas bei gamtines dujas turi 38 bendrovės. Šiandien yra vienintelė 20 MW galios atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, kurią valdo UAB „Fortum Klaipėda“.

Dar yra 36 biodujomis kūrenamos jėgainės, kurių bendra įrengtoji galia yra 33,34 megavato. Yra ir viena biodujomis ir gamtinėmis dujomis kūrenama jėgainė, kurios įrengtoji galia siekia 0,33 megavato. Visų šių jėgainių, deginančių atliekas ir biokurą, biodujas bei biodujas ir gamtines dujas, įrengtoji galia – 53,67 megavato.

Pasak M. Levandraitytės, dar nežinia, kiek bus naujų projektų, tačiau leidimas išduotas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai. Joje bus plėtojama elektros energijos gamyba naudojant biokurą. Šios elektrinės įrengtoji galia deginant biokurą galėtų siekti 80 MW, o deginant atliekas – 23 megavatus. Kitas leidimas išduotas Kauno kogeneracinės jėgainės statybai, kurioje elektros energija bus gaminama deginant atliekas. Jos numatyta įrengtoji galia – 31,5 megavato.

Penkių kogeneracinių elektrinių, kuriose elektros energija bus gaminama deginant biodujas, statybų projektų įrengtoji galia sieks 0,27 megavato.

Kalbos apie šviesias elektros energijos gamybos perspektyvas plačiai sklido 2011–2012 metais, tačiau praktika parodė, jog tų dujų per mažai, kad atpirktų investicijas į jėgaines, juolab kai tokia elektros gamyba neskatinama specialiais tarifais.

Vilniaus regioninį sąvartyną perkėlus į Kazokiškes, po kelerių metų buvo pastatyta jėgainė Vievyje. Elektrėnų savivaldybės UAB Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Kęstutis Leckas prisiminė, jog įrengiant katilinę buvo planuojama šiai jėgainei naudoti Kariotiškių dujas, kad Vievyje būtų verta gaminti ir elektros energiją. Juolab kad iš Vokietijos atsivežta brangios tam tinkamos įrangos. Planas virto prisiminimais. „Dabar Vievio jėgainė vasarą tiekia šilumą ir Elektrėnams, o žiemą Elektrėnai šildo Vievį“, – nutiestą šilumos trasą teisina K. Leckas.

FAKTAI: Pavojingesnis už anglies dioksidą

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad iš tonos atliekų per metus išsiskiria 12–18 kub. m dujų. Per visą jų irimo laikotarpį susidaro apie 200 kub. m biodujų, ir tai trunka 10–100 metų.

Sąvartynų dujos, kaip nurodoma Pasaulio sveikatos organizacijos 1985 metų direktyvoje, priskiriamos aukščiausios pavojingumo klasės medžiagoms. Atliekoms skaidantis, išsiskiria metano dujos, anglies dioksidas, azotas, dujinis amoniakas, sieros vandenilis ir kiti junginiai.

Besikaupdamos po rekultivuota danga sąvartyno dujos gali sudaryti sprogstamuosius mišinius, o pagrindiniai tokių biodujų komponentai anglies dioksidas ir metanas sukelia globalų šiltnamio efektą.

Metano poveikis šiltnamio efektui 21 kartą stipresnis nei anglies dioksido. Iš visų išmetamų šiltnamio dujų metanas sudaro apie 16 procentų. Išvalius išsiskiriančias sąvartyno dujas, galima gauti puikų kurą, tinkamą energijos gamybai.

Paprastai sąvartynų dujas sudaro metanas (50–60 proc.), anglies dioksidas (40–45 proc.) ir kiti priedai (5 proc.).

Vidutinio dydžio sąvartynuose iš vienos tonos buitinių atliekų per 15–20 metų susidaro 150–250 kub. metrų 5 kWh iš kub. metro kaloringumo sąvartyno dujų.

Plačiausiai paplitęs sąvartynų dujų panaudojimo būdas yra jų deginimas specialiuose įrenginiuose arba vidaus degimo varikliuose elektros energijai arba elektros energijai ir šilumai gaminti.