Elektros kabelis svetimame sklype: padės tik teismas
Šie­met Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja (VEI) jau ga­vo 5 skun­dus, ku­riais skly­pų sa­vi­nin­kai rei­ka­lau­ja pa­ša­lin­ti per jiems pri­klau­san­čius skly­pus nu­ties­tus sve­ti­mus elek­tros ka­be­lius, ne­ga­vus jų su­ti­ki­mo, ir kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius. Ins­pek­ci­ja pri­pa­žįs­ta, jog to­kie at­ve­jai yra ne­tei­sė­ti ir pa­žei­džia as­mens nuo­sa­vy­bės pri­nci­pą, bet šie konf­lik­tai yra ci­vi­li­nės tei­sės sri­tis, to­dėl tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­mi teis­muo­se.

„Tokie savavališki darbai, atlikti kito savininko sklype, yra nuosavybės teisių pažeidimas. Jie negali būti atliekami be sklypo savininko žinios ir neturint jo sutikimo“, – teigė VEI viršininkas Alvydas Masiulis. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių teisių. Valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Teismas gali reikalauti nutraukti asmens nuosavybės teisės pažeidimus, įpareigodamas kaimyną pašalinti per sklypą nutiestą kabelį ir atlyginti patirtą žalą. VEI tokių ginčų nesprendžia

Vis dėlto, kaip tvirtina VEI vadovas, jeigu padaryta žala, įpareigoti pašalinti neteisėtai nutiestą kabelį bei atlyginti patirtus nuostolius gali tik teismas. „Civiliniame kodekse nustatyta tvarka teismas sprendžia ginčus, kilusius dėl nuosavybės teisių pažeidimų. Teismas gali reikalauti nutraukti asmens nuosavybės teisės pažeidimus, įpareigodamas kaimyną pašalinti per sklypą nutiestą kabelį ir atlyginti patirtą žalą. VEI tokių ginčų nesprendžia“, – sakė A. Masiulis.

Ir miestas, ir kaimas

Inspekcijos vyriausioji specialistė Milda Levandraitytė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad tokius skundus inspekcijai teikia ir namų valdų savininkai, ir sodininkų bendrijos, ir netgi daugiabučių namų gyventojų bendrijos – kai per bendrosios nuosavybės teise priklausančias teritorijas vykdomi žemės kasimo darbai ir nutiesiami kabeliai, negavus gyventojų daugumos sutikimo.

„Tokių pranešimų gauname kas mėnesį, jų nemažėja. Pavyzdžiui, žmogaus nuosavas sklypas yra toliau nuo jo gyvenamosios vietos, per žiemą nelankomas, o pavasarį žmogus atėjęs randa perkastą sklypą – per jį jau nutiestas svetimas kabelis, kasant sugadintas kraštovaizdis. Būna ir taip, kad kabelis tiesiamas per apsauginę liniją, skiriančią kaimynų sklypus. Tai irgi laikoma nuosavybės teisės pažeidimu“, – aiškino M. Levandraitytė.

Anot jos, problemų nekiltų, jei, kaip bet kokio komunikacijų plėtros projekto atveju, būtų iš anksto parengiamas ir su sklypo savininku suderinamas projektas, trasą pažymint žemės sklype.

Be sutikimo – nelegalu

VEI specialistės teigimu, be inspekcijos žinios kabelis kartais nutiesiamas nelegaliai – pavyzdžiui, kaimynams susitarus, kad už elektros energiją kiekvienas iš jų mokės pagal bendrus vieno skaitiklio rodmenis. Tačiau anksčiau ar vėliau kaimynai ima ginčytis, kuris elektros naudoja daugiau, prasideda pykčiai, nesantaika.

Visiškai slaptai nutiesus kabelį, įprastai turima reikalų su elektros vogimu. Lietuvoje yra buvę, kad taip elektros pavagiama ir už penkiaženkles sumas. Pavyzdžiui, 2016 metais ESO darbuotojai aptiko, kad Prienų rajono gyventojas prisijungė prie elektros tinklo požeminiu kabeliu. Nustatyta, kad būstui ir pirčiai šildyti prieniškis nelegaliai suvartojo elektros už 49,4 tūkst. eurų, kuriuos turės atlyginti teismo sprendimu.

Jei kabelis yra jungiamas prie ESO tinklo, tiesėjui yra būtina gauti VEI energetikos įrenginių būklės pažymą. Be šios pažymos ESO nejungtų kabelio prie tinklo. Prieš kabelį užkasant, būtina padaryti geodezines nuotraukas ir kabelio trasą pažymėti.

ESO derina pati

Daugiausia požeminių kabelių nutiesiančios ESO atstovas Valentinas Neviera „Lietuvos žinioms“ teigė, kad bendrovėje yra nustatyta griežta tvarka, kaip elgtis, kai projektui reikalinga dalis kitam savininkui priklausančio sklypo. „ESO darbų imasi tik gavusi sklypo savininko sutikimą. Kai savininkas sutinka leisti tuo sklypu pasinaudoti, pasirašoma sutartis dėl servituto nustatymo, – pasakojo V. Neviera. – Jei savininkas nesutinka, ESO ieško kitų variantų: tiesti aplink, per valstybinę žemę (tokiu atveju reikalingas suderinimas su Nacionaline žemės tarnyba) ir pan. Tada projektas gerokai pabrangsta. Yra buvę ir atvejų, kai servitutas nustatomas per teismą, bet tai retai pasitaiko.“

Pasak V. Nevieros, jei visą elektros įvedimo paslaugą, t. y. ne tik kabelio nutiesimą, bet ir projektavimą, klientas perka iš ESO, reikalingų dokumentų surinkimu, suderinimu su suinteresuotomis šalimis, projekto parengimu rūpinasi ESO.

Kartais gyventojas pats rengia kabelio tiesimo projektą. Tokiu atveju visus sklypų savininkų sutikimus jis privalo gauti pats, o ESO nesiima vykdyti jokių darbų, kol iš kliento negauna visiškai parengtų dokumentų, suderintų su suinteresuotomis šalimis.

M. Levandraitė teigė, kad kartais būna properšų ir ESO ištobulintoje sistemoje. Pavyzdžiui, rangovai, prieš tiesdami kabelius, ne visada apie tai informuoja sklypų savininkus arba pranešimuose prirašo, kad per nurodytą laikotarpį nesulaukus sklypų savininkų atsakymo bus laikoma, kad savininkas sutinka. Paskui rangovas aiškinasi, kad neva manęs, jog derinimu su gyventojais pasirūpinusi ESO, todėl pranešimas ir neišsiųstas.

Paprastai ir sprendžiant panašias žemės savininkų pretenzijas galutiniu arbitru pasirenkamas teismas.