Eksportuotojai nerimauja, bet nesiruošia „Brexitui“
Li­kus ma­žiau nei me­tams iki ofi­cia­laus Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vis dar tę­sia­si de­ry­bos dėl Iš­sto­ji­mo su­tar­ties. De­ry­bas ti­ki­ma­si baig­ti iki šių me­tų pa­bai­gos. Nors Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai ma­to esant bū­ti­ny­bę iš anks­to pa­si­reng­ti ge­rie­siems ir blo­gie­siems iš­sto­ji­mo sce­na­ri­jams, ta­čiau pa­tys dar men­kai įver­ti­nę ga­li­mą „Bre­xi­to“ po­vei­kį jų vers­lui. La­biau­siai ne­ri­mau­ja trans­por­ti­nin­kai.

Kaip pažymėjo VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Thomas Nottenas, laikotarpis iki metų pabaigos, kol vyksta derybos, sukuria netikrumą ir neapibrėžtumą dėl būsimų santykių po britų išstojimo iš ES. Anot jo, derybos greičiausiai baigsis klasikiniu laisvosios prekybos susitarimu, kokį ES yra pasirašiusi su Kanada (CETA). Tiek Jungtinė Karalystė, tiek ES sieks išvengti „no deal“ – vadinamojo kietojo – scenarijaus, pagal kurį nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, nes beveik pusė Didžiosios Britanijos eksportuojamų prekių ir paslaugų pasiekia ES, o kelios ES šalys – Airija, Nyderlandai ir Belgija – labai priklauso nuo eksporto į Jungtinę Karalystę. Tad Europos apdirbamosios pramonės sektorius esą spaus, kad sienos liktų atviros, siekiant veiksmingo vertės grandinių veikimo.

Keli scenarijai

„Netgi šiek tiek tikėtina, kad dėl pastarųjų politinių pokyčių Jungtinė Karalystėje galėtų būti pasiektas muitų sąjungos susitarimas, pagal kurį būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas be muitinės patikrų, tačiau tokiu atveju ji netektų laisvės savo iniciatyva sudaryti prekybos susitarimų su kitomis šalimis“, – svarstė Th. Nottenas.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė apie 1,3 mlrd. eurų, tačiau eksportas į šią šalį, analitiko pastebėjimu, augo lėčiau nei į kitas rinkas, nes Jungtinėje Karalystėje paklausa patiria spaudimą dėl nuvertėjusio svaro sterlingų, o strateginiai verslo susitarimai atidedami laukiant susitarimo dėl būsimų prekybinių santykių. Jungtinė Karalystė yra šešta pagal dydį rinka tiek lietuviškos kilmės prekių eksporto, tiek paslaugų eksporto kontekste, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į Jungtinę Karalystę.

Neišvengs papildomų sąnaudų

Th. Notteno teigimu, net pasitvirtinus tikėtinam laisvosios prekybos susitarimo scenarijui, Lietuvos eksportuotojai į Jungtinę Karalystę patirs papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, nes bus vykdomos muitinės procedūros. Nepalankiausio scenarijaus atveju, jei nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, bus įvestas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų režimas ir palyginti dideli tarifai žemės ūkio bei maisto produktams, taip pat tekstilės gaminiams ir aprangai.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos Jungtinės Karalystės rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc., neatsižvelgiant net į tolesnį svaro nuvertėjimą nepalankiausio „no deal“ scenarijaus atveju. Papildomos muitinės procedūrų sąnaudos (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų ir kt.) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę. Taigi vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės šioje rinkoje pabrangtų 10 procentų.

„Žinoma, atitinkamai pabrangtų ir iš kitų ES šalių į Jungtinę Karalystę eksportuojamos prekės, o tai atskirose prekių grupėse gerokai padidintų pačioje Jungtinėje Karalystėje ir trečiosiose šalyse pagamintų prekių konkurencingumą. Pirmuoju atveju priežastys yra akivaizdžios: Jungtinėje Karalystėje pagamintoms prekėms nebus taikomi jokie muitai, o ES pagamintos prekės pabrangs. Trečiosiose šalyse gaminamoms prekėms importo muitai jau taikomi ir šiuo metu, todėl ES prekių papildomas apmokestinimas pasunkins ES įmonių konkuravimą su trečiųjų šalių įmonėmis Jungtinėje Karalystėje, – aiškino VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas. – Kita vertus, vadinamojo kietojo scenarijaus atveju Lietuvos eksportuotojams atsivers naujos galimybes kitose ES rinkose, kur bus taip pat pradėti taikyti muitų mokesčiai Jungtinėje Karalystėje pagamintoms prekėms. Todėl Lietuvos verslas jau dabar galėtų pradėti analizuoti ir įvertinti naujas eksporto galimybes tuose prekių segmentuose, kur ir šiuo metu konkuruoja su Jungtinės Karalystės tiekėjais kitose ES šalyse.“

Įmonės nepasirengusios

VšĮ „Versli Lietuva“ verslo aplinkos gerinimo vadovas Vytautas Adomaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad renginių ciklo „Eksporto klubas“ metu atlikta nedidelė apklausa parodė, jog įmonės nėra atlikusios vertinimų, kokį poveikį joms galėtų padaryti „Brexitas“. Iš 16 apklaustų įmonių 15 atsakė tokio vertinimo nėra atlikusios. Tačiau ryškėja, kad tokio įsivertinimo poreikis yra labai didelis.

ungtinė Karalystė yra šešta pagal dydį rinka tiek lietuviškos kilmės prekių eksporto, tiek paslaugų eksporto kontekste, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į Jungtinę Karalystę.

„Nors galutinės sutartys dėl „Brexito“ nepasirašytos, yra daug neaiškumų, tačiau galima modeliuoti skirtingus scenarijus. Pagal juos kiekviena įmonė gali įvertinti, kokį poveikį pajus dėl muitinės procedūrų, jeigu tokios bus, ar muitų mokesčių padidėjimo. Valdant riziką visuomet susiduriama su žinomais nežinomaisiais ir nežinomais nežinomaisiais. Pirmas žingsnis, kurį verslas turi padaryti vertindamas savo riziką, tai nežinomus nežinomuosius paversti žinomais nežinomaisiais. Mes siekiame įmonėms padėti tai padaryti“, – sakė V. Adomaitis.

Jis priminė, kad neseniai „Verslios Lietuvos“ renginio „Eksporto klubas“ metu Lietuvos eksportuotojams buvo pristatyta „Brexit“ poveikio Lietuvos užsienio prekybai analizė, verslininkams buvo siekiama atskleisti galimus scenarijus. Taip pat „Versli Lietuva“ interneto puslapyje yra sukurtas specialus portalas, kuriame bus skleidžiama visa su „Brexitu“ susijusi aktuali informacija. Ten įmonės taip pat galės atlikti nedidelį testą, kuris padės įvertinti „Brexito“ keliamą riziką.

Kaip pažymėjo V. Adomaitis, mažesnės įmonės turi mažiau resursų savianalizei ir strategijoms kurti, todėl pirmiausia siekiama padėti smulkiajam verslui.

Sunkiausia transporto sektoriui

V. Adomaičio vertinimu, daugiausia nuogąstavimų dėl „Brexito“ kyla transporto sektoriuje, nes yra didelė tikimybė, kad prie įvažiavimo ir išvažiavimo į Jungtinę Karalystę dėl patikrinimų susidarys didžiulės sunkvežimių eilės.

„Dabar tik 1 proc. viso milžiniško automobilių srauto į Jungtinę Karalystę iš ES (ir atvirkščiai) susiduria su patikra. Net jei nebus įvesti muitai, greičiausiai atsiras visokie netarifiniai barjerai – sertifikatai ir pan. Galite pažiūrėti, kas dabar vyksta Airijos transporto sektoriuje – paleidžiama daugybė naujų keltų linijų, kad būtų apeita Jungtinė Karalystė. Airiai atidaro keltų linijas tiesiai į Valensiją šiaurinėje Ispanijoje, Roterdamą Olandijoje ir Briugę Belgijoje“, – pasakojo „Verslios Lietuvos“ verslo aplinkos gerinimo vadovas.

Net pasirašius ES ir Jungtinės Karalystės laisvosios prekybos susitarimą, Lietuvos eksportuotojai į JK patirs papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, nes bus vykdomos muitinės procedūros.

Tai esą rodo, kad transporto sektorius „Brexito“ kontekste yra pažeidžiamas, ir dėl to transporto įmonės turi rimtai įvertinti galimas pasekmes savo verslui.

Įvertinti galimas rizikas taip pat itin svarbu daugiausia į Jungtinę Karalystę eksportuojantiems Lietuvos pramonės sektoriams: baldų ir medžio gaminių, tekstilės ir odos, maisto sektoriams. „Mes daugiausia kreipiamės į šiuose sektoriuose veikiančias įmones, bet, be abejo, yra ir kitų įmonių, kurias paveiks „Brexitas“, – sakė V. Adomaitis. – Reikia įvertinti ir tai, kad nemažai Lietuvos įmonių iš Jungtinės Karalystės importuoja komponentus. Tai irgi yra rizikos veiksnys – įmonės pirkimo grandinėje staiga atsiduria šalis, kuri nėra muitų sąjungoje.“