Eksporto augimą stabdo investicijų į gamybos plėtrą stoka
Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai to­liau iš­lai­kys au­gi­mo tem­pą, nors pro­cen­ti­ne iš­raiš­ka šie­met skai­čiai jau ne­bus to­kie įspū­din­gi kaip per­nai – plė­trai už­sie­nio rin­ko­se truk­dys įtemp­ta si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je ir ga­my­bos pa­jė­gu­mų trū­ku­mas.

Kaip rodo VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga, tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl eksportas ir toliau išlaikys augimo tempą, bet bus daugiau kliūčių.

2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 procento. Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras Europos Sąjungos (ES) šalių eksporto augimas siekė 3,4 procento. Tai rodo Europos statistikos tarnybos Eurostato duomenys. Lietuvos statistikos duomenimis, pernai paslaugų eksportas augo 20,6 proc. (siekė 8,3 mlrd. eurų), reeksportas, išskyrus energetinius produktus, – 20 proc. (iki 10,2 mlrd. eurų), lietuviškos kilmės prekių eksportas –12,8 proc. (pasiekė 12,4 mlrd. eurų).

„Verslios Lietuvos“ analitikai prognozuoja, kad 2018 metais sparčiausiai (9,7 proc., iki 9,1 mlrd. eurų) augs paslaugų eksportas, kiek lėčiau (9,3 proc., iki 11,1 mlrd. eurų) prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 6 proc., iki 13,2 mlrd. eurų vertės.

„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido pasinaudoti visomis pardavimo užsienyje galimybėmis ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sakė Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Anot jo, palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos ir šiemet sudarys geras sąlygas tolesnei eksporto plėtrai, tačiau taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos šalies darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybos pajėgumų didinimą.

„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikiu laikotarpiu tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigė V. Ivanovas.

Tuo metu pasaulyje sparčiau, nei tikėtasi, didėja ekonominis aktyvumas, tarptautinė prekyba, be to, prognozuojama palanki raida. Pasaulio bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų augti 3,5–3,7 proc., ES rinkai numatomas 2,1–2,3 proc. augimas, o Rusijai – 1,6–2 proc. ekonomikos augimas. Į ES eksportuojama daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių, o Rusija yra didžiausia rinka reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms.

Lietuvos eksportą skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“ 2017 metais prisidėjo prie beveik penktadalio (19 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų sėkmės, suteikusi įvairių eksporto plėtros paslaugų. Šių eksportuotojų eksportas augo 11,3 proc. ir jo vertė pernai siekė 5,1 mlrd. eurų, o tai sudarė 41 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.

„Lietuvos žinių“ inf.