Ekspertai prognozuoja didesnę konkurenciją dujų rinkoje
Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai siū­lant di­din­ti kon­ku­ren­ci­ją gam­ti­nių du­jų  rin­ko­je, kai di­de­li re­gu­liuo­ja­mi ener­gi­jos ga­min­to­jai ne­pri­va­lės pirk­ti du­jų iš bend­ro­vės „Lit­gas“, im­por­tuo­jan­čios du­jas per Klai­pė­dos su­skys­ti­nų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lą, rin­kos da­ly­viai lin­kę svei­kin­ti ini­cia­ty­vą. 

Siūloma, kad gamintojai, per metus suvartojantys 50 gigavatvalandžių (GWh) ar daugiau dujų, ne mažiau kaip 50 proc. metinio jų kiekio turėtų pirkti biržoje. Dabar jie privalo visą dujų kiekį pirkti iš „Litgas“, o likusią dalį „Litgas“ parduoda rinkoje.

„Litgas“ bei dujų biržos operatorė „GET Baltic“ teigia naujovę vertinančios palankiai būtent dėl konkurencijos didėjimo dujų rinkoje.

„Tai sukeltų nemenkų pokyčių paskirtojo tiekimo veikloje, bet pakeitimus vertiname palankiai, nes matome jų vertę vartotojams ir rinkai. Kita vertus, pakeitimai suteiktų daugiau lankstumo energijos gamintojams, o tuo pačiu „Litgas“ užtikrinant būtinąją SGD terminalo veiklą. Jie taip pat stiprintų gamtinių dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, o tai svarbu ruošiantis bendros Baltijos šalių (dujų – BNS) rinkos sukūrimui“, – BNS pranešė „Litgas“.

„Litgas“ ir toliau privalėtų užtikrinti būtinąją SGD terminalo veiklą, importuojant tam reikalingą SGD kiekį.

„GET Baltic“ generalinė direktorė Giedrė Kurmė teigė mananti, kad pakeitus tvarką, reguliuojami energijos gamintojai atneštų didžiausią naudą vartotojams.

„Didės konkurencija rinkoje. (...) Tai, ką siūlo ministerija, yra ėjimas link europinės praktikos, galvojant ne tik, kad „įsigijau dujas ir apie jas pamiršau“, bet galvojant, kaip teisingai įsigyti dujas ir diversifikuoti savo portfelį. (...) Tikslas, kad reguliuojami energijos gamintojai pradėtų veikti taip, kad atneštų didžiausią naudą vartotojams“, – BNS sakė G. Kurmė.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas sako ministerijos pasiūlymą vertinantis teigiamai, tačiau, anot jo, neturėtų būti išimčių.

„Pozityviai vertinu, rinkos dalyviams duos papildomo skaidrumo. Vartotojai turi išlošti. (...) Manau, kad visiems turėtų būti (vienodos sąlygos – BNS), kuo mažiau išimčių, tuo daugiau skaidrumo“, – BNS sakė R. Bakas.

G. Kurmė tikisi, kad ir mažesnieji energijos gamintojai pamažu diversifikuos dujų įsigijimą.

„Manytume, kad ir kiti energijos gamintojai turėtų savo portfelį diversifikuoti. Mes darysime susitikimus, šviesime, kalbėsime su visais. (...) Didiesiems nurodoma kryptis, o mažiukams paliekama teisė rinktis. Tai čia mūsų darbas – jiems irgi padėti tą kryptį pasirinkti“, – teigė „GET Baltic“ vadovė.

Energetikos ministerija tikisi, kad atsiradus didesnei konkurencijai, dujų kainos galutiniams vartotojams mažėtų.

Pasak ministerijos, šiuo metu yra aštuoni dideli reguliuojami energijos gamintojai, kurie suvartoja apie 90 proc. viso tokių gamintojų suvartojamo dujų kiekio. Jie dujas iš „Litgas“ dabar įsigyja už Kainų komisijos nustatytą kainą, todėl visos šios įmonės nedalyvauja rinkoje.

Šiemet daugiausia SGD – 1,952 teravatvalandės (TWh) – iš „Litgas“ įsigis Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), toliau seka „Panevėžio energija“ (233,7 GWh), „Klaipėdos energija“ (230 GWh), „Kauno energija“ (168 GWh), „Lietuvos energijos gamyba“ (155,9 GWh), „Šiaulių energija“ (151,6 GWh), „Litesko“ (109,7 GWh), „Visagino energija“ (80 GWh). Likę tiekėjai sunaudotų po mažiau nei 50 GWh.

Kaip BNS informavo „Litgas“, minimalus metinis SGD kiekis, kurį ji privalo importuoti ir išdujinti per SGD terminalą, yra 3,8 TWh (325 mln. kubų) dujiniu pavidalu arba apie 4 SGD krovinius per metus (560 tūkst. kubų SGD).