Ekspertai: pramonės smukimą lemia naftos kainos ir krizės baimė
Rug­sė­jį pir­mą kar­tą fik­sa­vus me­ti­nį Lie­tu­vos pra­mo­nės ga­my­bos ma­žė­ji­mą, eks­per­tai aiš­ki­na, kad tam di­de­lės įta­kos tu­rė­jo naf­tos sek­to­rius – iš­au­gus naf­tos kai­noms, eks­por­tuo­ja­ma ma­žiau jos pro­duk­tų.

Pramonės augimas gali lėtėti ir dėl aukštos palyginamosios bazės – pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir eksporto augimas buvo spartesnis nei visų 2018 metų prognozė, todėl, pasak ekspertų, natūralu, kad palyginamosios bazės augimas turėtų lėtėti. Be to, manoma, jog pramonės plėtrą riboja laisvų gamybos pajėgumų trūkumas ir per mažos verslininkų investicijos į plėtrą.

Kiekvieną mėnesį augus pramonės gamybos apimtims, rugsėjį Eurostatas fiksavo nuosmukį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – šalies pramonė smuko 0,5 proc., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – nuosmukis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – 3,1 procento.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad bendriems gamybos rodikliams didelės įtakos turi didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ rezultatai. „Jei iš duomenų eliminuotume mineralinio kuro segmentą, kuris turi didelį poveikį bendriems pramonės rodikliams, pamatytume, kad kol kas Lietuvos pramonė išlaiko augimo trajektoriją: apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys be naftos pramonės rugsėjo mėnesį išaugo 3,6 procento“,– komentavo A. Izgorodinas.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sakė, kad smarkiai išaugus naftos kainoms per pastaruosius porą metų, auga ir naftos produktų kaina, įvežama šiek tiek mažiau žaliavinės naftos, eksportuojama mažiau jos produktų. „Pagal vertę, dėl išaugusių kainų, eksportuojama gerokai daugiau negu prieš metus. Pagaminame mažesnį kiekį produkto, bet jis brangiau parduodamas“,– sakė V. Ivanovas.

Pasak A. Izgorodino, šiuo metu pagrindinė problema, dirbtinai ribojanti Lietuvos pramonės plėtrą, yra laisvų gamybos pajėgumų trūkumas – tekstilės arba medienos įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos. Jo teigimu, per visus 2018 metus drabužių siuvimo segmento gamybos apimtys padidėjo tik 1,7 proc., medienos ir jos gaminių sektoriuje – tik 2,2 procento.

Tačiau tuo pat metu drabužių siuvimo sektorius šiemet yra lyderis pagal pajėgumų panaudojimo lygį visoje pramonėje (82 proc.), medienos segmente pajėgumų panaudojimo lygis šiemet siekia 79 proc. ir viršija visos apdirbamosios gamybos vidurkį (77,4 proc.).

„Tekstilės bei medienos pramonė dėl beveik pilnai išnaudojamų gamybos pajėgumų šiemet tik minimaliai padidino gamybos apimtis – įmonės neturi laisvų gamybos pajėgumų ir dėl to negali priimti naujų eksporto užsakymų“,– sakė A. Izgorodinas.

Ekspertai stebi ir kitą problemą – silpnoki investicijų rodikliai gamybos sektoriuje. Nepaisant to, kad Lietuvos pramonė pagal gamybos apimtis jau beveik 50 proc. viršija prieškrizinį lygį, šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys pramonėje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš krizę.

„Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje pastaruosius dvylika mėnesių yra užstrigęs istorinėse aukštumuose ir siekia beveik 78 proc. Šiuo atveju, „juodą darbą“ gamintojų plėtros planams padarė nestabili tarptautinė aplinka, tame tarpe išliekantis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ bei prekybos karai“,– sako A. Izgorodinas. Tai atbaido gamintojus nuo naujų investicijų į gamybos pajėgumų didinimo – dirbtinai riboja Lietuvos pramonės plėtrą ir neleidžia įmonėms išnaudoti didėjančių eksporto užsakymų.

V. Ivanovo manymu, verslininkus investuoti į plėtrą gali atbaidyti ir netylančios kalbos apie krizę.