Ekspertai: ES paramos žemės ūkiui augimas „pasimatys vėliau“
Rea­lus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Lie­tu­vai ski­ria­mos par­amos že­mės ūkiui di­dė­ji­mas pa­si­ma­tys vė­liau, kai pra­si­dės nau­ja­sis 2021–2027 me­tų fi­nan­si­nis lai­ko­tar­pis, sa­ko Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas And­rie­jus Stan­či­kas, ko­men­tuo­da­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­ly­mą Lie­tu­vos že­mės ūkiui nau­jo­je fi­nan­si­nė­je pers­pek­ty­vo­je skir­ti 1,4 proc. di­des­nę par­amą.  

„Manau, kad tai nėra galutiniai skaičiai, kaip ir praeitame laikotarpyje buvo. Kai tuomet pamatėme pirmuosius skaičius, mūsų išmokos buvo mažesnės, bet mes, trys Baltijos šalys, protestuodamos pasiekėme kitus skaičius. Šiandien yra labai daug prieštaraujančių dalykų, kurie ateina iš Briuselio. Ar tikrai tiek padidės, kas dabar yra rodoma, teoriškai didėjimas yra, bet praktiškai pamatysime, kai bus tas laikotarpis“, – BNS sakė A. Stančikas.

Anot jo, tikėtina, kad ir ateityje senosios ES šalys gaus didesnę paramą, tačiau skirtumas tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių turėtų mažėti.

„Mes kalbame, kad visų šalių ūkininkai būtų remiami vienodai, kad nebūtų iškreipiamos sąlygos. (...) Turi būti pastovios derybos, kad išmokų politika būtų teisinga ir būtų išlaikomos vienodos konkurencinės sąlygos“, – teigė A. Stančikas.

A. Svitojus: derybos dar nesibaigia

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat teigia, kad ES paramos Lietuvos žemės ūkiui skaičiai gali keistis, bet Lietuva galėtų išsiderėti didesnę paramą. Tačiau tam reikia aktyviai dirbti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis.

„Galimybių visada yra (...) Galima tikėtis, kad šalys dar derėsis dėl didesnės paramos žemės ūkiui. (...) Priklauso nuo mūsų žemdirbių, nuo parlamentarų (europarlamentarų – BNS), kurie atstovauja šalims. Bet neužtenka veikti tik kaip Lietuva, nes yra daug šalių partnerių, su kuriomis reikia jungtis, ieškoti bendrų sprendinių“, – BNS sakė A. Svitojus.

Kita vertus jis teigė, kad šalims narėms kai kuriais klausimais gali tekti ieškoti kompromisų.

„Yra didesnė dalis mus jungiančių sprendimų, tačiau yra yra keletas tokių galbūt, kur turėsime ieškoti kompromiso. Pirmas dalykas jungiantis, kad reikia žemės ūkio politikai paliktų daugiau lėšų, nes tai yra nepriklausomumo, saugumo klausimas. Žemės ūkis visame pasaulyje yra dotuojamas. (...) Iš kitos pusės, kas gali skirti, tai yra didesnių, vidutinių ūkių paramos svertai, jaunimo įtraukimas į kaimą, tai apie 20 punktų, kuriais vyks dar diskusijos“, – sakė A. Svitojus.

K. Starkevičius: svarbu sukurti pridėtinę vertę kuriančias programas

Seimo kaimo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius sako, kad Lietuvai svarbu sukurti didesnę pridėtinę vertę kuriančias žemės ūkio plėtros programas

„Tai yra džiuginantys skaičiai, (...) džiugu, kad yra atsižvelgta į mūsų prašymus ir parama ne mažinama, o ji didėja. Dabar svarbu, kad mūsų naujos sukurtos programos būtų nukreiptos į pridėdamos vertės kūrimą kaime, o ne socialinių išmokų mokėjimą, kaip yra dabar“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Anot jo, taip pat svarbūs Briuselyje ir Lietuvoje šiuo metu diskutuojami pasiūlymai riboti paramos dydį viena ūkio subjektui ar riboti paramą susijusiems asmenims.

EK paskelbė, kad einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais būtų skirta 5,141 mlrd. eurų – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).