Ekonomistė M. Starkevičiūtė: „Revolut“ licenciją būtina stabdyti
Spe­cia­li­zuo­to ban­ko li­cen­ci­jos su­tei­ki­mas Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės fi­nan­si­nių tech­no­lo­gi­jų įmo­nei „Re­vo­lut“ bri­tų ži­niask­lai­do­je su­kė­lė triukš­mą dėl ga­li­mos ban­kų kri­zės Lie­tu­vo­je. Nors Lie­tu­vos ban­kas tvir­ti­na, kad to­kie įta­ri­mai ne­pag­rįs­ti, bet eko­no­mis­tė Mar­ga­ri­ta Star­ke­vi­čiū­tė įsi­ti­ki­nu­si, jog šią li­cen­ci­ją rei­kia ne­ati­dė­lio­jant pa­nai­kin­ti, nes Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mai pri­rei­kus kom­pen­suo­ti šio ban­ko in­dė­lius – per di­de­li ir kel­tų grės­mę ša­lies sau­gu­mui.

Gruodžio viduryje Europos Centrinis Bankas Lietuvos banko (LB) teikimu įmonei „Revolut“ Lietuvoje išdavė specializuoto banko licenciją, kuri leidžia verstis indėlių ir paskolų veikla. Ją planuojama pradėti vykdyti šių metų antroje pusėje.

Portalas lzinios.lt neseniai rašė, kad, „Revolut“ Lietuvoje tapus banku, „The Guardian“ žurnalistas Patrickas Collinsas įspėjo apie galimą Islandijos bankinės krizės pasikartojimą mūsų šalyje. Jo nuomone, situacija primena skandalingai pagarsėjusį Islandijos banko „Landsbanki“ internetinį projektą „Icesave“, kurio baigtis buvo itin liūdna: 300 tūkst. Jungtinės Karalystės klientų prarado indėlių, kurių vertė beveik 4 mlrd. svarų. Anot jo, maža šalis užsimojo garantuoti už visus „Landsbanki“ nusėdusius indėlius, kurie plaukė iš visos Europos.

Margarita Starkevičiūtė įsitikinusi, kad Lietuvos bankas privalo prisiimti atsakomybę dėl sprendimo leisti "Revolut" tapti banku. / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Už indėlius atsakinga Lietuva

Nors šiandien teigiama, kad situacija iš esmės yra kitokia – bankai priversti didinti įstatinį kapitalą, jų priežiūros mechanizmai gerokai sugriežtinti, o Europos Sąjungoje nustatytas minimalus indėlių apsaugos lygis siekia 100 tūkst. eurų, – tačiau „Revolut“ jau turi 3 mln. klientų. Tai, kaip pabrėžė „The Guardian“ žurnalistas, gerokai daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų, o metinės šio specializuoto banko operacijos viršija Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.

Paties „Revolut“ išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad per pastaruosius metus įmonė demonstravo įspūdingą augimą: kiekvieną dieną prie „Revolut“ prisijungia tarp 8 tūkst. ir 10 tūkst. naujų klientų, o mėnesio operacijų vertė jau viršija 4 mlrd. JAV dolerių.

Kadangi banko licenciją šiai įmonei suteikė Lietuvos bankas, šis ir bus atsakingas už „Revolut“ klientų lėšas įmonės bankroto atveju, tiksliau – atsakinga būtų Lietuva.

Tačiau jei Lietuva didžiulio banko klientų indėlių padengti nesugebėtų, Europos Sąjunga (ES) įsikišti ir padėti negalės. Nors Lietuvos bankas priklauso bendram Bankų priežiūros mechanizmui (SMM), veikiančiam visoje ES, bendra Europos indėlių draudimo sistema (EDIS), kurią pradėta diegti 2015 metais, dar neveikia – ji dar tik kuriama, ir ją gaubia aibės nesutarimų tarp ES šalių.

Lietuvos bankas grėsmės neįžvelgia

Bet Lietuvos bankas, nuo 2016 metų viliojęs „Revolut“ į Lietuvą, paragino nekurti apokaliptinių scenarijų.

„Lietuvos bankas atlieka mūsų šalyje veikiančių bankų priežiūrą ir turi tam reikalingus pajėgumus, prireikus bendradarbiauja su užsienio finansų įstaigų priežiūros institucijomis. Nereikia manyti, kad specializuotas bankas, koks yra „Revolut“, prižiūrimas kitaip nei kiti rinkos dalyviai. Toks bankas nuo kitų skiriasi tuo, kad negali teikti investicinių paslaugų, jam yra lengviau startuoti, tačiau specializuotam bankui taikomi tokie patys priežiūros reikalavimai kaip ir kitiems – kapitalo pakankamumo, likvidumo, pinigų plovimo prevencijos ir kiti. Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį finansų rinkoje ir tikrai imtųsi priemonių investuotojų (gyventojų, verslo) turtui apsaugoti, jeigu to prireiktų, nesvarbu, apie kurį rinkos dalyvį kalbėtume“, – portalui lzinios.lt komentavo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Revolut“ jau turi 3 mln. klientų, tai gerokai daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų, o metinės šio specializuoto banko operacijos viršija Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.

Pasak jo, Lietuvoje veikia Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams apsauga, ją administruoja valstybės įmonė (VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ši Lietuvos valstybės įmonė prireikus išmoka draudimo išmokas indėlininkams ar investuotojams finansų įstaigų nemokumo atveju.

Pašnekovo tikinimu, ES dabar yra pasiekusi paskutinį bendro indėlių garantijų mechanizmo, kuris vadinamas Europos indėlių garantijų sistema, kūrimo etapą, ir Lietuva dalyvauja tame procese.

Licencija – grėsmė Lietuvai

Buvusi Europos Parlamento narė, dabar dirbanti įvairiose Europos institucijose, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė dienraščiui „Lietuvos žinios“ pabrėžė, kad Lietuvos banko sprendimas suteikti „Revolut“ bankinę licenciją reiškia, jog jo bankroto atveju Lietuva būtų atsakinga sąskaitų turėtojams už pinigų grąžinimą kiekvienam iki 100 tūkst. eurų, o tai kelia grėsmę mažai valstybei.

„Šios licencijos suteikimas – tai neatsakingas žingsnis, žinant Estijos ir Latvijos problemas dėl nerezidentų sąskaitų. Nereikėtų pamiršti, kad Indėlių draudimo fondas (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ – red.) turi dar nepadengtą skolą valstybei, uždarius Ūkio banką ir „Snoro“ banką – tada valstybė turėjo paskolinti fondui 886,1 mln. eurų. Jei tą skolą pridėtume prie bendros Lietuvos valstybės skolos, ji gerokai išaugtų. Norėdama išlaikyti stabilumą, valdžia spaudžia paprastus žmones, o Lietuvos bankas kitiems, kurių galimas indėlis į ekonomiką nėra aiškus, suteikia nepagrįstas garantijas. Kokia Lietuvai nauda iš „Revolut“ banko atėjimo, taip ir nėra įvardyta. O rizika didžiulė – gali būti taip, jog turėdama įvykdyti įsipareigojimus Lietuva pati turėtų labai daug skolintis. Ką tai reiškia, visi jau žino. Manau, kad sprendimas dėl šios banko licencijos turi būti stabdomas. Apgailestauju, kad anksčiau nenorėta įsiklausyti į prieštaravimus“, – sakė ekonomistė.

Anot jos, nors dabartinė priežiūra ir griežtesnė, bankai kartais bankrutuoja ir esą nėra jokių galimybių užtikrinti tokių bankų kaip „Revolut“, vykdančių daug operacijų su nerezidentų pinigais, veiklos garantijų.

M. Starkevičiūtė pabrėžė, jog Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos moka indėlių draudimo įmokas įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kad jų nesėkmės atveju nenukentėtų sąskaitų turėtojai, bet „Revolut“ į šį vadinamąjį Indėlių draudimo fondą Lietuvoje kol kas nėra nieko sumokėjęs. „Kol susikaups pakankamai didelė įmokų suma, nuostolius, jei tokie bus, turės padengti Lietuvos žmonės“, – perspėjo ji.

Ekonomistė sakė nemananti, kad ES bendras indėlių draudimo fondas gali greitai pradėti veikti. „2019 metai – rinkimų į Europos Parlamentą metai, vėliau bus formuojama ES vadovybė. Be to, kodėl kitų šalių mokesčių mokėtojai turi atsakyti už Lietuvos banko klaidas, įsileidus rusišką banką, kuris taiko kitokius veiklos standartus? „Revolut“ būstinė yra Londone, bet ten ši įmonė bankinės licencijos neprašė. O apie rusiškų bankų bankroto schemas verta pasiskaityti – kad visi žinotų, į kokią riziką dabar įtraukiama Lietuva. Dar kartą noriu paklausti už tai atsakingų žmonių: kokie yra argumentai tokiam sprendimui priimti?“ – kalbėjo M. Starkevičiūtė.

Ji minėjo ir kitą didelį rizikos veiksnį, galintį turėti įtakos Lietuvos ekonomikai 2019 metais. „Jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES be susitarimo ir nesumokės įmokų į ES biudžetą, gali tekti mažinti ir Lietuvos biudžetą arba ieškoti kitų šaltinių investicijų programoms. Ar tam yra pasiruošta?“, – klausė ji.

Abejoja centrinio banko kompetencija

Po britų žurnalisto tyrimo pateiktą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ekonomistė taip pat vertino skeptiškai. „Pas mus, kad ir kas nutiktų, vis į saugumą kreipiamasi. Lietuvos bankas yra savarankiškas, jo priežiūrą vykdo Seimas. Tokio masto sprendimas, įvertinant rizikos Lietuvai laipsnį, negalėjo būti priimtas be Seimo Biudžeto ir finansų komiteto žinios, o ir visas Seimas atsakingas – ten turėjo būti klausymai, Lietuvos banko vadovai turėjo pateikti paaiškinimus“, – įsitikinusi M. Starkevičiūtė.

Margarita Starkevičiūtė: „Kokia Lietuvai nauda iš „Revolut“ banko atėjimo, taip ir nėra įvardyta. O rizika didžiulė – gali būti taip, jog turėdama įvykdyti įsipareigojimus Lietuva pati turėtų labai daug skolintis.“

Pašnekovės manymu, valdžios ir priežiūros institucijų atstovai „Revolut“ tapimą banku vertina per daug optimistiškai ir ignoruoja įspėjimus todėl, kad tam tikra prasme yra papirkti. „Jiems Lietuva nerūpi – jie mėgsta gražiai gyventi ir tuo naudojasi: jie gauna kvietimus į konferencijas užsienyje, keliauja į egzotiškus kraštus, juos giria už jų pasiekimus. Vienu žodžiu, pigiai perka. Tai yra savotiškas papirkimas – nemokamų pietų nebūna. Ar jie tai supranta, nežinau. Manau, kad supranta. Ne kartą viešai reiškiau abejones dėl kai kurių Lietuvos banko valdybos narių kompetencijos. Pažiūrėkite į kitų šalių centrinių bankų vadovų veiklą – jie rašo mokslinius straipsnius, pristato savo tyrimus, dirba su verslo patariamosiomis tarybomis, rūpinasi ekonomika. O Lietuvos banko valdybos nariai? Ar visas jų darbas – tik atidaryti per Lietuvą įėjimą Rusijai ir Kinijai į Europos Sąjungos rinką? – kalbėjo M. Starkevičiūtė. – Reikia visa tai stabdyti, ir neatidėliotinai. Tikiuosi, Europos Centrinis Bankas imsis tinkamų priemonių. O iš Lietuvos banko valdybos narių reikėtų pareikalauti ataskaitos ir atnaujinti valdybos sudėtį.“