Ekonomistai: maisto kainų augimas mažėja, bet vyriausybės nuopelno čia nėra
Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja (ŽŪM) tre­čia­die­nį pri­sta­tys mais­to kai­nų ten­den­ci­jas. Jas vy­riau­sy­bės nu­ro­dy­mu nuo per­nai spa­lio ste­bi por­ta­las pro­duk­tų­kai­nos.lt. Eko­no­mis­tai sa­ko, kad ten­den­ci­jos aiš­kios – kai­nų au­gi­mo tem­pas ma­žė­ja, bet vy­riau­sy­bės nuo­pel­no čia nė­ra.

Mėsa, pienas, kiti maisto produktai, iš viso jų keturiolika. Tiek stebi valstybės prižiūrimas portalas produktųkainos.lt. Ką per 5 mėnesius pamatė, ŽŪM trečiadienį suplanavusi pristatyti vyriausybei.

Kainų fiksavimas 5 didžiuosiuose prekybos tinkluose yra dalis premjero paskelbto plano didinti konkurenciją mažmeninėje rinkoje, kad kainų augimas būtų suvaldytas.

Ekonomistai sako, su kainomis vyksta tai, kas ir buvo prognozuota – natūralus infliacijos augimo lėtėjimas.

Politikai gali dėl to prisiimti nuopelnus, bet iš tiesių jų indėlio čia nėra arba jis simbolinis.

„Tai galėjo turėti kažkokios simbolinės įtakos ir galbūt kažkurie prekybininkai ieškojo galimybių bent trumpuoju laikotarpiu sumažinti kainas tam, kad atitrauktų neigiamą dėmesį. Bet vis tiek jokių fundamentalių priežasčių čia nepakeitė tas kainų skelbimas“, – LRT TELEVIZIJAI sako „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kalbant apie maisto kainas, tai yra bendros tendencijos, visų pirma regioninės, taip pat dalinai ir pasaulinės tendencijos. Taip pat vyriausybės indėlis yra tikrai mažas, net ir neįmanomas, nes per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma sureaguoti“, – mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kainų augimo tempą, anot ekonomistų, mažina pingančios žaliavos – nafta ir grūdai, taip pat padidėjusi prekybininkų tarpusavio konkurencija.