Ekonominei krizei dešimt metų: išgyveno tik kas antras
Iš dau­giau kaip 8 tūks­tan­čių įmo­nių, Lie­tu­vo­je įre­gis­truo­tų 2008 me­tais, ku­rių rug­sė­jo 15-oji ta­po „o­fi­cia­lios kri­zės pra­džia“, iki šių die­nų iš­gy­ve­no ma­žiau nei pu­sė. Bet tarp jų yra gar­sių bei stip­rių kom­pa­ni­jų.

„Lygiai prieš dešimt metų, 2008 metų rugsėjo 15 d., JAV žlugus investiciniam bankui Lehman Brothers, prasidėjo tarptautinė ekonominė krizė, – pranešime spaudai priminė UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Lietuva ekonominį sunkmetį pajuto ypatingai aštriai. Paskutinį 2007 m. ketvirtį bedarbių būta tik 4 proc., tai po metų – jau 7,8 proc., 2009 m. – 15,5 proc., o 2010 m. nedarbo lygis pasiekė 17,2 procento. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 15 proc., triuškinantis smūgis teko šalies verslui. 2007 metais turto areštus patyrė 3784 įmonės, o 2008 metais – jau 6020, o 2009-aisiais – net 9597. Bankroto bylų 2008 metais, lyginant su 2007-aisiais, pagausėjo 57,9 proc., o 2009 metais jų augimas siekė dar 92,6 proc., iki 1843. Ypač nesaldu buvo toms įmonėms, kurios gimė tais pačiais metais, kaip ir tarptautinė krizė.“

Tarp krizės „bendraamžių“ – žinomi vardai

Pasak pranešimo, per visus 2008-uosius buvo įregistruota per 8 tūkst. įvairių juridinių formų subjektų. Skaičiuojant valstybines, biudžetines, savivaldybių įmones bei įstaigas ir dar pridėsime bendrijas, šis skaičius išaugs dar labiau. Ties 2008 m. rugsėjo 15-ąja brėžiant ribą, iki „oficialios krizės pradžios“ kas mėnesį vidutiniškai buvo įregistruojama 23, o jai prasidėjus – 20 juridinių subjektų. Daugiausiai įmonių – net 3167 – savo veiklą pradėjo Vilniaus savivaldybėje. Kauno miestas nuo sostinės atsiliko daugiau kaip triskart, o Klaipėda nuo Kauno kone dvigubai.

Natūralu, kad dažniausiai buvo registruojamos uždarosios akcinės bendrovės. Bendrame 2008-aisiais gimusiųjų būryje jų dalis siekia 70 proc. Tarp jų tokios dabar žinomos įmonės, kaip „Deichmann avalynė“, „Lietuvos energija“, „Malsena Plius“, „Estrella Baltics“, „Lords LB Asset Management“ ir kitos.

Antroje vietoje – individualios įmonės, trečioje – asociacijos, tarp kurių ir Respublikinė draudėjų asociacija, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos kariuomenės karininkų klubas, Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Į penketuką taip pat pateko viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondai.

Įdomu, kad krizės metais – 2008-aisiais – įregistruotos ir keturios partijos. Tiesa, iš jų iki šiol veikia tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Fronto partija, Leiboristų partija ir Tautos prisikėlimo partija jau kuris laikas išregistruotos.

Rikiuojant įmones pagal veiklą, aiškėja, kad prieš 10 metų populiariausia buvo užsiimti didmenine bei mažmenine prekyba, taip pat pastatų statyba, narystės organizacijų veikla, sausumos transportu bei specializuotos statybos veikla. Tokios veiklos įmonių įstatuose buvo įrašomos dažniausiai.

Kažkas pralaimėjo

Verslo specialistai žino – jaunoms įmonėms patys sunkiausi pirmieji keli metai. Būtent tuomet vyksta pagrindinė kova dėl įmonės išlikimo. Gimusioms tais pat metais kaip ir krizė įmonėms ši užduotis buvo dar sunkesnė.

Tad nieko nestebina, jog apie 30 proc. šių įmonių per dešimt metų teko apsilankyti teismuose, o turto areštus patyrė apie ketvirtadalis visų tada registruotų ūkio subjektų.

Pasak „Creditreform Lietuva“ pranešimo, vienai „laimingajai“ teko net 52 turto areštai. Sunkios gyvavimo sąlygos lėmė, kad šiuo metu iš registro jau išbraukta daugiau kaip 1,3 tūkst. įmonių, gimusių 2008-aisiais. Dar per 360 iš registro išnyks artimiausiu metu, nes yra bankrutavusios, bankrutuojančios arba likviduojamos.

Dar kitos, tokios kaip UAB „Prisma LT“, tiesiog užsidaro, nes palieka Lietuvos rinką. O pažvelgę į verslus, registruotus prieš dešimtmetį, dar įdėmiau, pamatysime, kad iš jų šiandien per 3 tūkst. įmonių neturi jokio personalo, tad greičiausiai veikia tik formaliai. Beje, įmonių tuštėjimo metas tęsiasi. Štai 2016-ųjų pradžioje personalą turėjo beveik pusė kompanijų, registruotų 2008 metais, o šiemet rugsėjį – tik 40 proc. jų.

Rikiuojant įmones pagal veiklą, aiškėja, kad prieš 10 metų populiariausia buvo užsiimti didmenine bei mažmenine prekyba, taip pat pastatų statyba, narystės organizacijų veikla, sausumos transportu bei specializuotos statybos veikla.

Kitiems pasisekė

Tačiau tarp pradėjusių gyvuoti krizės gimimo metais atrasime ir tokių, kam šiandien labai neblogai sekasi. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, net 23 proc. įmonių, registruotų 2008-aisiais, dabar valdo transporto priemones. Kiek mažiau nei trečdalis visų registruotų įmonių šiuo metu įvertintos kaip vidutinės ar dar mažesnės rizikos, o 4 proc. turi įvertinimą CrefoCert Stabilus, liudijantį, kad verslas ne vienus metus veikia stabiliai.

Per dešimtmetį, praėjusį nuo įsiregistravimo, kai kurios įmonės gerokai išaugo – tiek pagal pajamas, tiek pagal personalą. Daugiau kaip 30 mln. eurų pajamų metine apyvarta dabar gali pasigirti bendrovės „Malsena plius“, „Saurix kuras“, „Elektrum Lietuva“, „ICG farma“, prekybos namai „BMZ Baltija“, „Eurochem logistics International“, „Sodrugestvo Baltija“, „B Group“ ir kitos.

Personalą iki kelių šimtų ar net tūkstančių darbuotojų išaugino „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ (2924), bendrovės „Amber Food“ (1063), „Skandinaviska Enskilda Banken, Vilniaus filialas“ (1018), „Čili pica“ (647), „DXC Technology Baltic“ (380) ir „Olego transportas“ (301).

Dosnios ar taupios?

Iš viso 2008 m. įregistruotose įmonėse šiuo metu darbuojasi beveik 33 tūkst. darbuotojų.

Nors ne viena kartu su ekonomine krize veiklą pradėjusi įmonė šiandien gali pasigirti puikiais rezultatais, tik septynios kompanijos savo darbuotojus pamalonina atlyginimais, viršijančiais 3 tūkst. eurų (iki mokesčių).

Skaičiuojant vidutinio atlyginimo įmonėje vidurkį per septynis šių metų mėnesius, didžiausių vidutinių algų septintuke išsirikiuos bendrovės „Civinity“ (4479 EUR), „IDS Borjomi Europe“ (3971 EUR), „Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“ (3451 EUR), „Classic Jet“ (3281 EUR), „Aco Nordic“ (3193 EUR), „Eaton Electric“ SIA atstovybė (3077 EUR) ir „Charter Jets“ (3028 EUR).

Dar 27 verslai savo darbuotojams moka vidutines algas, viršijančias 2 tūkst. eurų. Iš viso bent vieną darbuotoją dabar samdo per 3,2 tūkstančius įmonių – krizės „bendraamžių“.