Ekonomikos perkaitimo ženklų dar nėra, bet ji pamažu šyla
Pra­ėjus de­šimt­me­čiui nuo glo­ba­lios fi­nan­sų kri­zės Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys džiau­gia­si spar­čiu eko­no­mi­kos au­gi­mu, že­mu ne­dar­bo ly­giu ir spar­čiu at­ly­gi­ni­mų au­gi­mu. Vis tik net ir spar­taus eko­no­mi­kos au­gi­mo lai­ko­tar­piu rei­kė­tų ver­tin­ti, ar plė­tra yra tva­ri ir ar eko­no­mi­ka ne­per­kais­ta.

„Swedbank“ ekonomistai apskaičiavo ekonomikos perkaitimo indeksą, kuris rodo šalies ekonomikos temperatūrą. „Šiuo metu indeksas nerodo jokių akivaizdžių Lietuvos ekonomikos perkaitimo ženklų. Istoriškai gana žemas nedarbo lygis bei pastaraisiais metais didėjantis atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo rodo po truputį kaistančią situaciją darbo rinkoje. Tačiau kiti rodikliai rodo, kad ekonomikos plėtra yra tvari. Šalies einamoji sąskaita ir užsienio prekyba išlieka subalansuotos, infliacija atslūgo, paskolų portfelis auga panašiu tempu, kaip ir nominalus BVP, o santykis tarp būsto kainų ir atlyginimų yra žemiau istorinio vidurkio“, − pranešime spaudai sako „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak „Swedbank“ ekspertų, ekonomikos perkaitimas yra tokia ūkio padėtis, kai vidaus paklausa smarkiai viršija šalies gamybines galimybes, ir todėl atsiranda stiprus spaudimas kainoms. Įtempta situacija darbo rinkoje gali pavirsti aukštesne infliacija, paklausos perteklius atsispindėtų prastesniame prekybos balanse – importas pradėtų augti sparčiau už eksportą. Neracionalūs lūkesčiai gali paskatinti perteklinį skolinimą, galimai net formuotų turto kainų burbulus.

„Vis tik kol kas daugelis rodiklių rodo, jog Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir paklausos augimas nevirto į netvarų kainų augimą. Ekonomikos perkaitimo indeksas šiuo metu yra labai toli nuo aukštumų, pasiektų prieš pasaulinę finansų krizę. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas 2008 metais Lietuvoje siekė apie 15 proc. BVP, o infliacija viršijo 10 procentų“, − komentuoja V. Šimkus.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, svarbus atskaitos taškas yra nulis – jis reiškia ilgalaikį istorinį vidurkį, o pakilimas virš jo signalizuotų apie ekonomikos perkaitimą. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo labiau išbalansuota ir pažeidžiama yra šalies ekonomika. Vis tik svarbiau yra ne konkreti indekso reikšmė, o jo pokyčiai – kaip greitai keičiasi ekonomikos temperatūra.

„Indeksas rodo, jog Latvijos ir Estijos ekonomikos yra šiek tiek vėsesnės nei Lietuvos. Pagrindinės to priežastys yra lėtesnis kaimyninių šalių atlyginimų bei kreditavimo augimas. Vis tik visose trijose Baltijos šalyse būtent darbuotojų trūkumas ir sparčiai augantys atlyginimai rodo perkaitimo ženklus, tuo tarpu vertinant kitus rodiklius matyti, kad ekonomikos augimas išlieka tvarus“, − Baltijos šalių situaciją komentuoja V. Šimkus.

„Swedbank“ ekonomistų teigimu, šalies ūkio temperatūrai kylant, politikams būtina vengti papildomai skatinti visuminę paklausą. Kitaip sakant, turėtų būti vengiama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką.