Eglė Čiuoderienė: „Su kiekvienu sėkmingu projektu, skeptiškos vyrų šypsenos dingsta“
Skai­to­vė, ren­gi­nių ve­dė­ja, sva­jo­ju­si ka­da nors tap­ti te­le­vi­zi­jos ži­nių ve­dė­ja, Eg­lė Čiuo­de­rie­nė sa­ko, kad nie­ka­da ne­gal­vo­jo dirb­ti su iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Da­bar ji – žai­di­mų kom­pa­ni­jos „Snea­ky­Box“ vers­lo plė­tros vys­ty­mo va­do­vė, ku­rios kas­die­ny­bė – dar­bas su vir­tua­lia rea­ly­be, dirb­ti­niu in­te­lek­tu ir kom­piu­te­ri­nių žai­di­mų tes­ta­vi­mas.

Dar­bas star­tuo­ly­je at­vė­rė nau­jas galimybes

Ne­iš­si­pil­džius Eg­lės dar­bų pla­nui, ji ne­nu­lei­do ran­kų – iš­nau­do­jo ga­li­my­bes sta­žuo­tis Suo­mi­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge, Veng­ri­jo­je ir Bel­gi­jo­je. Ta­čiau jo­kie dar­bo pa­siū­ly­mai ne­nu­ga­lė­jo Eg­lės no­ro dar­buo­tis Lie­tu­voj – po pra­kti­kos ji grį­žo ir pra­dė­jo dirb­ti JAV am­ba­sa­do­je Vil­niu­je.

„Ten su­ti­kau ti­kriau­siai vie­ną ge­riau­sių sa­vo va­do­vų – Jo­nat­ha­ną Ber­ge­rį, ku­rio dė­ka su­pra­tau, kas yra ly­de­rys­tė, pui­kios va­do­va­vi­mo ma­nie­ros, eru­di­ci­ja ir em­pa­ti­ja ki­to at­žvil­giu. Su lai­ku įgy­jant vis dau­giau pro­fe­si­nių įgū­džių ir kom­pe­ten­ci­jų, na­tū­ra­liai at­si­ra­do no­ras iš­ban­dy­ti jė­gas pri­va­čia­me vers­le ir ne­tgi su­kur­ti sa­vo star­tuo­lį,“ – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vė.

As­me­ni­nė mo­ty­va­ci­ja ir no­ras kil­ti kar­je­ros laip­tais vei­kiau kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nė sa­vy­bė nei ly­ties nu­lem­ta duo­ty­bė.

Kaip pra­de­dan­čią­ja vers­li­nin­ke, ja pir­mie­ji pa­ti­kė­jo ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­do „Nex­tu­ry Ven­tu­res“ įkū­rė­jas Il­ja Laurs ir ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Min­dau­gas Glo­das. Pa­sak E. Čiuo­de­rie­nės, jie ta­po jos mo­ky­to­jais, su­tei­kę ga­li­my­bę su­kur­ti star­tuo­lį spaus­din­tos ju­ve­ly­ri­kos sri­ty­je, su­pa­žin­di­no su tech­no­lo­gi­jų pa­sau­lio di­na­mi­ka bei spe­ci­fi­ka.

„Dirb­da­ma star­tuo­ly­je su­pra­tau, ko­kie pla­tūs yra kiek­vie­no žmo­gaus ge­bė­ji­mų ho­ri­zon­tai, ir kad kiek­vie­na ne­sėk­mė, kiek­vie­nos už­ver­tos du­rys yra di­džiu­lės do­va­nos, ku­rios da­ro ta­ve stip­res­nį, jei tik su­ge­bi ne­sus­to­ti ir at­kak­liai ženg­ti pir­myn,“ – sa­ko Eg­lė Čiuo­de­rie­nė.

Bū­tent dar­bas star­tuo­ly­je Eg­lę at­ve­dė į žai­di­mų ir vir­tua­lios bei pa­pil­dy­tos rea­ly­bės spren­di­mų kū­rė­jų stu­di­ją „Snea­ky­Box“. Iš pra­džių Eg­lė kar­tu su stu­di­jos prog­ra­muo­to­jais kū­rė mo­bi­lią­ją ap­li­ka­ci­ją star­tuo­liui, o vė­liau sėk­min­gas bend­ra­dar­bia­vi­mas lė­mė, kad mo­te­ris prie „Snea­ky­Box“ ko­man­dos pri­si­jun­gė kaip vers­lo plė­tros va­do­vė.

Pa­sak jos, įmo­nė at­vė­rė jai pla­čias ga­li­my­bes – prieš tai įgy­tas ži­nias pa­pil­dė in­for­ma­ci­ja apie vir­tua­lią ir pa­pil­dy­tą ti­kro­vę, žai­di­mų in­dus­tri­ją, dirb­ti­nį in­te­lek­tą, daik­tų in­ter­ne­tą ir ki­tas ino­va­ci­jas.

Žai­di­mų in­dus­tri­jo­je – mo­te­rų trū­ku­mas

Eg­lė Čiuo­de­rie­nė pa­žy­mi, kad in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų in­dus­tri­jo­je jau­čia­mas mo­te­rų trū­ku­mas, ypač – va­do­vau­jan­čio­se po­zi­ci­jo­se. Ta­čiau ke­lias iki vers­lo plė­tros vys­ty­mo va­do­vės po­zi­ci­jos, pa­sak jos, ne­ta­po su­nkes­nis vien to­dėl, kad ji yra mo­te­ris.

„Ma­nau, pro­fe­si­nė­je ap­lin­ko­je ne­reik­tų pa­pil­do­mų „pri­vi­le­gi­jos“ taš­kų duo­ti vien dėl to, kad esi vie­nos ar ki­tos ly­ties at­sto­vas. Juk dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je svar­biau­sia – ta­vo pro­fe­sio­na­lu­mas, ge­bė­ji­mas mo­ky­tis, grei­tai rea­guo­ti į be­si­kei­čian­čias si­tua­ci­jas, ne­bi­jo­ti pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės už sa­vo veiks­mus bei mo­ty­vuo­ti sa­ve ir ki­tus siek­ti kuo ge­res­nių re­zul­ta­tų. As­me­ni­nė mo­ty­va­ci­ja ir no­ras kil­ti kar­je­ros laip­tais vei­kiau kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nė sa­vy­bė nei ly­ties nu­lem­ta duo­ty­bė,“ – sa­ko E. Čiuo­de­rie­nė.

Vis dėl­to, Eg­lė pri­si­me­na, kad apie mo­te­ris vy­rau­jan­čių ste­reo­ti­pų ne­iš­ven­gė ir ji, ypač veik­los pra­džio­je. Ta­čiau su­nku­mai, jos nuo­mo­ne, bu­vo su­si­ję ne tik su ly­ti­mi – tie­siog ji ne­tu­rė­jo jo­kių val­džia pa­grįs­tų gi­mi­nys­tės ry­šių, o jos ne­pa­liau­ja­mas no­ras ženg­ti į šios in­dus­tri­jos pa­sau­lį vy­riš­kos ly­tiems at­sto­vams kė­lė šyp­se­ną.

„Su kiek­vie­na die­na, su kiek­vie­nu sėk­min­gai įgy­ven­din­tu tarp­tau­ti­niu pro­jek­tu bei nau­jai įgy­to­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis iš dau­ge­lio skep­ti­kų vei­dų šyp­se­nos dings­ta ir pra­de­da­mi ini­ci­juo­ti po­kal­biai apie ga­li­mus bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tus. Gal­būt bū­tų svar­biau kal­bė­ti ne apie tai, ko­dėl yra ma­žai mo­te­rų tech. įmo­nių va­do­vau­jan­čio­se po­zi­ci­jo­se, slap­čia kal­ti­nant la­biau „am­bi­cin­gus“ ir „verž­lius“ vy­rus, bet tai są­ly­go­jan­čias bend­raž­mo­giš­ką­sias prob­le­mas,“ – tei­gia „Snea­ky­Box“ vers­lo plė­tros vys­ty­mo va­do­vė.

Jos ma­ny­mu, vie­na di­džiau­sių prob­le­mų šian­dien – bai­mė da­lin­tis in­for­ma­ci­ja ir idė­jo­mis. E. Čiuo­de­rie­nė pa­brė­žia, kad vis dar per daug kri­tiš­kai žiū­ri­me į jau­nus pro­fe­sio­na­lus bei ne­pa­kan­ka­mai ver­ti­na­me vy­res­nių­jų ko­le­gų iš­min­tį.

Lie­tu­vos žai­di­mų in­dus­tri­jo­je be Eg­lės Čiuo­de­rie­nės to­kią aukš­tą po­zi­ci­ją uži­ma tik vie­na mo­te­ris. Ta­čiau ji įsi­ti­ki­nus, kad tai nė­ra ly­ties klau­si­mas, tie­siog Lie­tu­vo­je ši in­dus­tri­ja žen­gia pir­muo­sius žings­nius, o už­sie­ny­je vers­lo plė­tros va­do­vo po­zi­ci­ja yra įpras­ta ir vi­siš­kai ne­prik­lau­so nuo ly­ties.

Kad ir kaip ba­na­liai skam­bė­tų, bet kai tiks­lin­gai dir­bi, ne­pa­liau­ji mo­ky­tis, ti­ki sa­vi­mi ir iš­moks­ti pri­im­ti ne­sėk­mę kaip na­tū­ra­lų da­ly­ką – vis­kas tam­pa įma­no­ma.

Nors mo­te­rų Lie­tu­vo­je šio­je in­dus­tri­jo­je yra ma­žai, pa­sak E. Čiuo­de­rie­nės, jos – ypa­tin­gos: žin­gei­džios, pro­tin­gos, pui­kiai iš­si­la­vi­nu­sios ir ži­nan­čios, ko no­ri. „Mo­te­rys į šią in­dus­tri­ją at­ne­ša ana­li­ti­nį mąs­ty­mą, su­struk­tū­ruo­ja pro­ce­sus. Te at­lei­džia man vy­rai, bet, ma­no nuo­mo­ne, mo­te­rys ge­riau pa­si­ro­do spren­džiant kri­zi­nes si­tua­ci­jas, jos vi­sa­da ran­da ge­riau­sią iš­ei­ties taš­ką. Be to, mo­te­rys – pui­kios de­ry­bi­nin­kės, ir tai joms pa­de­da pa­da­ry­ti aukš­tas emo­ci­nis in­te­lek­tas. Dir­bant ko­man­do­je, mo­te­rys bū­na pir­mos, ku­rios mo­ty­vuo­ja dar­buo­to­jus siek­ti aukš­tes­nių tiks­lų, jos daug eks­pe­ri­men­tuo­ja, ne­bi­jo rink­tis ne­įp­ras­tus dar­bo me­to­dus. Įmo­nėms tai at­ve­ria nau­jus ir ne­ti­kė­tus ho­ri­zon­tus į pro­fe­si­nę sėk­mę,“ – pri­du­ria ji.

Eg­lė Čiuo­de­rie­nė džiau­gia­si, kad nors tech­no­lo­gi­jų pa­sau­ly­je jau­čia­mas mo­te­rų pro­fe­sio­na­lių trū­ku­mas, Lie­tu­vo­je jau ku­ria­si to­kios ini­cia­ty­vos, kaip „Wo­man Go Tech“. Anot jos, tai ska­ti­na jau­nas mer­gi­nas ne­pa­bi­jo­ti kar­di­na­liai keis­ti sa­vo pro­fe­si­nį ke­lią.

„Juk nie­kas ne­truk­do iš hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų pa­suk­ti į tiks­liuo­sius. Tai tik mū­sų pa­čių su­si­kur­ti bar­je­rai ir ne­pag­rįs­tos bai­mės. Kad ir kaip ba­na­liai skam­bė­tų, bet kai tiks­lin­gai dir­bi, ne­pa­liau­ji mo­ky­tis, ti­ki sa­vi­mi ir iš­moks­ti pri­im­ti ne­sėk­mę kaip na­tū­ra­lų da­ly­ką – vis­kas tam­pa įma­no­ma,“ – įsi­ti­ki­nu­si vers­lo plė­tros vys­ty­mo va­do­vė.

E. Čiuo­de­rie­nė sa­vo pa­tir­ti­mi ir įžval­go­mis apie mo­te­ris žai­di­mų in­dus­tri­jo­je taip pat ke­ti­na pa­si­da­lin­ti ir rug­sė­jo 16–17 die­no­mis „Ga­meOn III“ me­tu vyk­sian­čio­je žai­di­mų kul­tū­ros kon­fe­ren­ci­jo­je, „Li­tex­po“, Vil­niu­je.