ECB sprendimas didinti palūkanas Lietuvą pasiektų per 3–6 mėnesius
Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ko­mer­ci­niai ban­kai jau pra­de­da žvelg­ti į aug­sian­čių pa­lū­ka­nų ga­li­my­bę. Į ga­li­mą Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko (ECB) spren­di­mą di­din­ti pa­lū­ka­nų nor­mas jie su­rea­guo­tų per 3–6 mė­ne­sius.

Taip teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad procesas jau po truputį prasidėjęs. Palūkanų pokyčių jau yra“, – pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

ECB praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinės palūkanų normos dabartinio rekordiškai žemo lygio išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“. ECB taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro 0 proc., palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 proc., o palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,4 procento.

ECB praėjusią savaitę taip pat paskelbė siekiantis iki metų pabaigos užbaigti milžinišką obligacijų pirkimo programą, kurią įgyvendino daugiau kaip trejus metus, kad paremtų euro zonos ekonomiką.

V. Vasiliausko teigimu, Lietuvoje komerciniai bankai į ECB sprendimą didinti palūkanas turėtų reaguoti per 1–2 ketvirčius. „Kol kas nenorėčiau spekuliuoti. Bent jau ketvirčio gali prireikti, – kalbėjo jis ir priminė, kad dar nėra priimta jokio sprendimo, kas bus daroma su nusipirktomis obligacijomis.

Lietuvos bankas per programą jau įsigijo maždaug 10 mlrd. eurų vertės obligacijų ir dar planuoja įsigyti jų už maždaug 700 mln. eurų.

ECB yra nustatęs rekordiškai žemas palūkanų normas ir nuo 2015 metų, įgyvendindamas vadinamojo kiekybinio skatinimo, arba obligacijų pirkimo, programą, į euro zonos ekonomiką įliejo beveik 2,5 trln. eurų.

Šiomis priemonėmis euro zonos centrinis bankas siekia paskatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti, kad infliacija pakiltų iki tikslinio beveik 2 proc. lygio. Infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki 1,9 procento.