Dviejų nemėgstamų pervažų Žemaitijoje neliks
Dvie­jų Že­mai­ti­jos mies­tų – Plun­gės ir Ma­žei­kių – sa­vi­val­dy­bės kar­tu su Lie­tu­vos ke­lių di­rek­ci­ja ir AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ėmė­si am­bi­cin­gų pro­jek­tų – iš es­mės pa­keis­ti vai­ruo­to­jų itin ne­mėgs­ta­mas pa­vo­jin­gas per­va­žas tu­ne­liu ir via­du­ku.

Pastačius naują viaduką bei sutvarkius susisiekimo infrastruktūrą, Mažeikiai pretenduoja tapti patraukliu didelio regiono tarp Liepojos ir Šiaulių komerciniu centru. Praėjusią vasarą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl projekto „Viaduko virš geležinkelio Mažeikių m. Algirdo g. įrengimas“ įgyvendinimo.

Jau kitų metų pradžioje kelininkų technika darbuosis ties viena judriausių miesto pervažų. Dar po dvejų metų čia turėtų iškilti transporto viadukas, jungiantis ne tik administracinę, pramoninę bei gyvenamąją miesto dalis, bet ir iš esmės gerinantis susisiekimą su kaimyne Latvija bei įmone „Orlen Lietuva“. Šis projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir ketinamas įgyvendinti iki 2022 metų.

Didelis srautas benzinvežių bei krovininių automobilių kiekvieną dieną vyksta iš Latvijos į gamyklą „Orlen Lietuva“, o riedant traukiniams, jie prie vienintelės pervažos stovi bendroje eilėje su miestiečių automobiliais.

Pasak savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vadovo Alfonso Žiulpos, viadukas, sujungiantis dvi miesto dalis, turėtų atsirasti Algirdo gatvėje, kur dabar veikia vairuotojų itin nemėgstama pervaža. Tai yra krašto kelias Mažeikiai-Skuodas.

„Jau vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, o 2019 metais turėtų prasidėti statybos. Projektą vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su Mažeikių rajono savivaldybe. Bendra projekto vertė – 18 mln. eurų. Beveik 3,6 mln. eurų prie šio projekto turėtų prisidėti savivaldybė. Taip pat savivaldybė iš savo lėšų turėtų sutvarkyti prijungiamąsias gatves bei elektros, dujų, vandentiekio, lietaus nuotekų tinklus. Šių statybos darbų vertė – 15 mln. eurų“, – pasakojo savivaldybės atstovas.

Kaip sakė A. Žiulpa, Mažeikų miestą geležinkelis dalija į dvi dalis. Tokią situaciją lėmė miesto istorija, nes pirmiausia atsirado geležinkelio stotis, o šalia jos išaugo pramoninis miestas. „Dabar 30 tūkst. miesto gyventojų gyvena vienoje miesto pusėje, o administracinis centras su 10 tūkst. gyventojų yra kitoje pusėje, atskirtas geležinkeliu. Susisiekimas tarp šių dviejų miesto dalių vyksta per dvi labai apkrautas geležinkelio pervažas. Abi jos vidutiniškai per parą uždaromos 20 kartų, ir tada sutrinka visas miesto gyvenimas“, – kalbėjo jis.

Pagerės susisiekimas su Latvija

Pastačius transporto viaduką per geležinkelį Mažeikiuose bei užbaigus kelio atkarpos Mažeikiai-Ežerė remontą, miestas tikisi sulaukti didelio tranzitinio automobilio srauto. Miesto verslininkams tai bus naujos galimybės plėsti prekybos ir paslaugų infrastruktūrą, kurti naujas darbo vietas.

Pasak A. Žiulpos, miestas jau yra tapęs tranzitine stotele tiek krovininiam, tiek privačiam transportui, vykstančiam iš Lietuvos į Latviją ir atgal. Didelis srautas benzinvežių bei krovininių automobilių kiekvieną dieną vyksta iš Latvijos į „Orlen Lietuva“ gamyklą, o riedant traukiniams, jie prie vienintelės pervažos stovi bendroje eilėje su miestiečių automobiliais. Krovininiai automobiliai neturi jokio kito maršruto nuvykti į naftos perdirbimo įmonę iš Latvijos. Su šia problema susiduria ir lietuviai, skubantys į Rygos oro uostą.

„Jau vykdome projektus, gerinančius susisiekimo infrastruktūrą šioje miesto dalyje. Šiuo metu rekonstruojama Skuodo gatvė, kurioje sutelkta pramonė. Tai kelias, vedantis naftos perdirbimo įmonės link. Viadukas turėtų jungtis prie jau tvarkomos Skuodo gatvės atkarpos. Beliktų sutvarkyti kelio atkartą nuo viaduko iki kelio, vedančio į Latvijos pasienio miestą Ežerę“, – pasakojo A. Žiulpa.

Kelio remontas. / Mažeikių savivaldybė nuotrauka

Kelio darbai iki Latvijos pasienio turi būti atlikti iki šių metų lapkričio pabaigos. ES lėšomis finansuojamą projektą vykdo abi kaimynės valstybės. Kol kas remonto darbai vykdomi tik Mažeikių rajono teritorijoje. Latvija numato kiek vėliau rekonstruoti tiltą per Vadaksties upę.

Latviai prieš kelerius metus aptvarkė dėl duobių liūdnai pagarsėjusią kelio atkarpą nuo Ežerės iki Saldaus, kuris įsilieja į magistralę Liepoja-Ryga. Kelio atkarpą iki Saldaus kaimynai modernizuos per artimiausius kelerius metus. Sutvarkius susisiekimo infrastruktūrą naftininkų mieste bei kelio atkarpą Mažeikiai-Ežerė, transporto srautai per Mažeikius dėl pagerėjusių kelių esą turėtų dar labiau padidėti. Tačiau ir vakarinių Lietuvos rajonų gyventojams kur kas pagerės susisiekimas su Ryga bei Rygos oro uostu, nebereikės sukti lanko per Liepoją ar Jelgavą, vengiant prastų kelių.

Tikisi pirkėjų latvių srauto

Tvarkomoje Skuodo gatvėje netrukus duris turėtų atverti ir keli dideli prekybos centrai, kurių mieste ir taip nestinga. Mat vietinius pirkėjų srautus papildo svečiai iš kaimyninės šalies. Pietvakarinėje Latvijos dalyje beveik nėra didesnio miesto su didelėmis parduotuvėmis, poilsio bei pramogų centrais. „Lengvųjų automobilių su latviškais numeriais Mažeikiuose galima pamatyti beveik prie visų didesnių prekybos centrų“, – sakė A. Žiulpa.

Prekybos centrų koncentracija Mažeikiuose, palyginti su kitais panašaus dydžio Lietuvos miestais, jau yra didelė ir didėja toliau. Kai kurie iš jų siūlo net pavėžėjimo paslaugas.

Tikėdamiesi gausesnio latvių srauto, prekybininkai jau didina pajėgumus. Vasarą mieste duris atvėrė „Ermitažas“, rekonstruojamoje Skuodo gatvėje kitais metais turėtų jau veikti prekybos centras „Moki veži“. Tame pačiame Skuodo gatvės rajone piešiama ir didelio prekybos, pramogų ir poilsio centro vizija. Miesto valdininkai džiaugiasi, jog atsiras ir naujų darbo vietų, ir gausesnių įplaukų į biudžetą.

Plungėje – tunelis

Šią vasarą Plungėje pradėtas statyti tunelis po geležinkelio stotimi taip pat turėtų sujungti dvi geležinkeliu atskirtas miesto dalis. Uždarytoje, tarp vairuotojų prastą reputaciją turinčioje geležinkelio pervažoje prie autobusų stoties jau pluša darbininkai. Miesto valdininkai tikisi, kad pastačius tunelį padidės eismo saugumas mieste, sumažės transporto spūsčių, gyventojams bus patogiau judėti mieste.

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis sakė, kad pervažos problema jau įsisenėjusi, ir gyventojai nekantriai laukiai tunelio. „Ta pervaža jau 50 metų yra problema, ji sukeldavo didelių nepatogumų“, – sakė G. Bagužis. Pasak jo, apie tunelį aktyviai pradėta kalbėti prieš 15 metų.

Statybos darbus per 18 mėnesių – iki 2019 metų pabaigos – už 5,85 mln. eurų atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Latvijas tilti“ kartu su partnerėmis „Eurovia Lietuva“ ir „Plungės lagūna“. Europos regioninės plėtros fondas projektui skirs 5,79 mln. eurų. Pasak G. Bagužio, ES parama jau užsitikrinta. Jo teigimu, prie projekto prisidės ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad bus įrengtas tunelinis viadukas po geležinkeliu, pėsčiųjų takai ir šaligatviai, šviesoforas. Be to, autobusų stoties teritorijoje planuojama įrengti 42 vietų lengvųjų automobilių ir 8 autobusų stovėjimo aikštelę. Šiuo metu pervaža jau uždaryta, vykdomi darbai.