Duona – vienam namų gyventojui
Lie­tu­vos pa­kuo­tos duo­nos rin­ka per­nai su­si­trau­kė 1,2 proc. ir, ti­kė­ti­na, ar­ti­miau­siais me­tais to­liau ma­žės, ypač tra­di­ci­nės duo­nos seg­men­tai. Siek­da­mos kon­ku­ruo­ti, duo­nos ke­pyk­los vis dau­giau in­ves­tuo­ja į iš­skir­ti­nius spren­di­mus, ge­res­nės mais­ti­nės ver­tės ir tur­tin­ges­nės su­dė­ties ga­mi­nius. Tai ge­riau­sias bū­das aug­ti be­si­trau­kian­čio­je rin­ko­je.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenims, Baltijos valstybėse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos vertės nuosmukis buvo Lietuvoje ir Estijoje (po 1,2 proc.), o Latvijoje rinka 3 proc. paaugo. Tačiau, vertinant tonomis, duonos parduota 2,6 proc. mažiau.

Pernai labiau augo kvietinės porcijinės duonelės ir kvietinių bandelių segmentas, o tamsios duonos kepalais ir forminės duonos su priedais pardavimo augimas sustojo ir pradėjo kristi.

Svarbiausia duonos rinkos mažėjimo Lietuvoje priežastimi laikomi demografijos pokyčiai. Remiantis Eurostato duomenimis, 2017 metais Lietuvoje gyventojų sumažėjo 40 tūkstančių. Be to, per dešimtmetį visoje Europoje smarkiai pakito namų ūkių sudėtis – nuo vidutiniškai 2,8 asmens namų ūkis sumažėjo iki vidutiniškai 2,1 asmens. Ūkių, kuriuos sudaro vienas žmogus, pagausėjo 63 procentais. Lietuvoje tokie namų ūkiai dabar sudaro 43 procentus.

Pasak UAB „Fazer Bakery Baltic“ generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio, tokie pokyčiai daro tiesioginę įtaką pagrindinio lietuvių vartojamo maisto produkto rinkai. Kai beveik pusę namų ūkių sudaro vienas žmogus, natūralu, kad dažniau yra perkamos mažos duonos pakuotės, todėl krinta ir tradiciniai duonos segmentai. Tokia tendencija paskatino gamintojus atrasti savo augimo „kišenę“, kuri galėtų kompensuoti tradicinių duonos segmentų smukimą – siūlyti vartotojams įdomaus skonio, netradicinės sudėties, įvairaus formato duoną. „Fazer Lietuva“ naujų produktų pardavimo dalis pasiekė 30 proc. visų Baltijos šalių šviežios pakuotos duonos naujienų pardavimo.

Mitybos mados menkina kvietinę duoną

„Nielsen“ tyrimų duomenimis, Baltijos valstybių duonos rinkos traukimąsi labiausiai lėmė vadinamosios šviesios duonos populiarumo mažėjimas. Dėl stiprėjančios sveikos gyvensenos tendencijos ir mažėjančių namų ūkių labiau augo kvietinės porcijinės duonelės ir kvietinių bandelių segmentas, kurio vertė per metus padidėjo dešimtadaliu, o tamsios duonos kepalais ir forminės duonos su priedais pardavimo augimas 2017 metais sustojo ir pradėjo kristi.

Lietuvos pakuotos duonos rinka daugiausia mažėjo kvietinės duonos segmente: 5,2 proc. sumažėjo apimtis ir 4,6 proc. – vertė, tačiau tamsios duonos pardavimo vertė 2 proc. padidėjo.

„Rinkoje turime tokių produktų, apie kuriuos prieš dešimtmetį net nebūtume pasvarstę. Pavyzdžiui, dabar lentynose galime rasti duonos su tokiais ingredientais kaip saldžiosios bulvės ar avinžirniai. Tai produktai, kurie Lietuvos rinkoje apskritai skamba egzotiškai, o ką jau kalbėti apie tai, kai jie atsiranda tokiame tradiciniame gaminyje kaip duona“, – teigė M. Snarskis.

Visose Baltijos valstybėse pernai smarkiai plėtėsi duonos užkandžių pardavimas: Lietuvoje – 7,4 proc., Estijoje – 7,1 proc., Latvijoje – 8,9 procento. Pasak jo, į šią kategoriją ir kiti rinkos dalyviai orientuoja savo gamybą bei investicijas. Pavyzdžiui, „Fazer Lietuva“ pernai į naują duonos užkandžių gamybos liniją investavo 1,7 mln. eurų.

Kur keliauja toliau

M. Snarskis „Lietuvos žinioms“ neatsakė, kur patenka pavienėse ir prekybos tinklų parduotuvėse neparduota duonos produkcija, kurios akivaizdžiai lieka. Esą tai prekybos tinklų rūpestis. Jo žiniomis, ši dalis, neretai neką nusileidžianti kasdien atvežamos duonos kiekiui, dažniausiai keliauja į „Maisto banko“ saugyklas.

Anot jo, žmonės dabar dažniau perka apskaičiavę savo poreikius. „Bet yra daug alternatyvų, kaip galima neparduotą duoną panaudoti“, – sakė M. Snarskis.

Duona – kone kiekvienam kasdien reikalingas, bet nelinkęs pigti maisto produktas, kurio rinka visada įtempta. Duonos gamybos įmonės vadovas teigė, kad mažinti šios produkcijos savikainą nėra daug galimybių, nes ir rankų darbo rinkoje tenka rungtis su kitais verslais, netgi statybos sektoriumi, o duonos kepėjų darbo užmokestis sudaro apie 20 proc. šio gaminio savikainos. Žaliavoms (miltams ir priedams) tenka apie 40 proc. savikainos, logistikai – 10 proc., vandens ir energijos sąnaudos – apie 20 procentų. Dalis tenka ir investicijoms, nes neatsinaujinantys ir neieškantys duonos gamintojai rizikuoja neužsibūti rinkoje.

Renkamės pjaustytą

Parduotuvių lentynose galima rasti daugybės rūšių duonos, pritaikytos patogiam vartojimui. Viena iš jų – pjaustyta duona. Prekybos tinklo IKI kepyklų vadovė Nijolė Juchnevič atskleidė, kad šiemet sukanka 90 metų nuo pjaustytos duonos atsiradimo 1928 metais, kai amerikietis Otto Rohwedderis pirmasis sukonstravo duonos pjaustymo mašiną, skirtą komerciniam naudojimui. Bet Lietuvos parduotuvėse ar kepyklose anksčiau apskritai nebuvo įmanoma nusipirkti pjaustytos duonos, o dabar jos pasirinkimas itin didelis.

N. Juchnevič teigimu, pjaustyta duona išsilaiko panašiai kaip ir nepjaustyta, tačiau konditerė pripažino, kad jos laikymas namuose šiek tiek sutrumpėja. Jos teigimu, gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona dažniausiai išsilaiko apie 10 parų, o pjaustyta – iki 6 parų. Vis dėlto, laikant duoną – tiek pjaustytą, tiek paprastą – karštoje ar drėgnoje patalpoje, ji gali greitai pradėti gesti, todėl svarbiausia pasirinkti jai tinkamiausią vietą virtuvėje.

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sakė pastebėjusi, kad duonos spalva ir jos perkamas kiekis kiekvienais metais šiek tiek kinta, tačiau pirkėjai pirmenybę teikia tamsiai duonai. Jos teigimu, tamsi duona išlieka populiari ir pjaustytos duonos produktų kategorijoje. Šiuo metu beveik visą pakuotos duonos asortimentą sudaro pjaustyta duona.