Draugai – trys, verslas – vienas
Trys drau­gai – Gy­tau­tas Rim­kus, Kęs­tu­tis Kris­tu­tis, Al­gir­das Za­ba­raus­kas – ne Eri­cho Ma­rios Re­mar­que'o kny­gos he­ro­jai, bet šiuos vai­ki­nus sie­ja to­kia pat tvir­ta drau­gys­tė ir bend­ras svei­kuo­liš­kas pro­jek­tas „SUN 365“.

Iš pajūrio krašto kilusius lietuvius studijos nubloškė ką į Londoną, ką į Ispaniją. Tačiau užsienyje likti nė vienas nepanoro – į gimtinę parsivežė sumanymą, kurį suskubo įgyvendinti. Įkūrė nuosavą verslą, į rinką paleido naują produktą – šaltai spaustas sultis.

„Viską darėme savo lėšomis, neieškojome investuotojų, tiesiog stengėmės išsiversti savo sukauptu kapitalu.“

Draugauja nuo vaikystės

Oficialiame savo įmonės tinklalapyje trys draugai skelbia manifestą. Esą metuose yra 365 dienos, kai kurios jų debesuotos, kai kurios tiesiog nuobodokos. „Kas mus priverčia pasijausti gerai, kas skatina svajoti, tobulėti, kurti?“ – klausia jie ir su jaunatvišku entuziazmu atsako, jog tai, be abejonės, esanti saulė. Ragindami ja dalytis siūlo gerti sultis, išspaustas lėtaeige sulčiaspaude. Anot jaunųjų verslininkų, tokiu būdu spaustos sultys išsaugo penkis kartus daugiau maistinių medžiagų.

Pašnekovai paaiškino, esą sulčių buteliukas kelias minutes būna aukštame slėgyje po vandeniu (imituojant kelis kartus didesnį gylį nei vandenyno giliausia vieta), todėl bakterijos tampa neaktyvios: skonis, kvapas, vitaminai ir kitos maistinės savybės lieka nepakitusios, lyg ką tik nuskintų vaisių.

Vaikinai palaiko sveikuolišką gyvenimo būdą – stengiasi nevartoti pasterizuotų ar gazuotų produktų, į kurius pridėta skonio stipriklių, cukraus bei kitų priedų. Iš to radosi ir verslo idėja – sukūrė tai, ko patiems trūko: gamtos ir saulės.

Vienas įmonės įkūrėjų Gytautas Londone baigė finansų magistrantūros studijų programą. „Patraukiau ne į finansų sritį, pasirinkau visišką priešingybę – rinkodarą“, – trumpai prisistatė G. Rimkus.

Kęstutis ir Algirdas – draugai nuo vaikystės, baigė tą pačią mokyklą Klaipėdoje. „Linksma istorija, mėgome pasipešti. Kaip gyvenimas pajuokauja... Kadaise buvai smėlio dėžės priešais, galiausiai tampi partneriais“, – juokavo A. Zabarauskas.

Matematikos mėgėjas, ekonomikos specialistas, verslo konsultantas A. Zabarauskas taip pat pasidavė į verslą. Jis įsitikinęs, kad daug ką lemia rinkodara. Ilgokai per savo karjerą dėliojęs skaičiukus, paisęs matricų ir dėsnių jis staiga nusprendė kurti ką nors savo, užsiimti kūrybine veikla. Tokiu posūkiu ir pats Algirdas dabar stebisi.

Inovacijoms – konservatyvus modelis

Trijulė diskutavo, ar galėtų save vadinti startuoliais – priėjo išvadą, kad ne. Anot jų, startuolis – tai tokia įmonė, kuri dešimtį gyvavimo metų negauna pajamų. Į ją investuojama, tikimasi, kad kada nors ateityje pavyks ką nors sėkmingo sukurti. „Pasirinkome inovatyvų produktą, bet pritaikėme konservatyvų modelį. Siekėme būti pelningais iškart, o ne tikėtis laimingos formos ateityje. Viską darėme savo lėšomis, neieškojome investuotojų, tiesiog stengėmės išsiversti savo sukauptu kapitalu“, – aiškino K. Kristutis.

Būti svetimšaliu nelengva, G. Rimkus spėjo tuo įsitikinti. Jo teigimu, užsienio šalyje jautiesi visai kitaip nei šalyje, kurioje gimei. „Suprantama, Lietuvos rinka dešimt kartų mažesnė nei Vakarų Europos, bet psichologinis veiksnys lėmė sugrįžimą“, – prisipažino jaunas verslininkas.

A. Zabarauskas buvo tiesmukas, anot jo, būtų naivu tikėtis, kad atvykęs į Londoną greičiau nei gimtoje šalyje galėtum sukurti produktą ir paleisti jį į rinką. „Kai anglas kalbasi su anglu, tarp jų mezgasi kitoks ryšys nei su svetimšaliu. Lietuvą pasirinkome kaip verslo pradžios tašką, tačiau tai nereiškia, kad orientuosimės į veiklą tik savo krašte. Ateities planai – įsitvirtinti užsienio rinkose, eiti į globalesnį pasaulį“, – sakė pašnekovas.

Geriausias rezultatas, A. Zabarausko manymu, idėjos. G. Rimkus jam pritarė ir pridūrė, kad ne mažiau svarbus yra darnus komandinis darbas, leidžiantis augti, siekti tikslo, tegul ir mažais žingsniukais.

G. Rimkus prisipažino, kad problemos neretai išmuša žemę iš po kojų, jų gyvas galas. „Kai į visas problemas imi žvelgti kitaip, ne kaip į asmeninę klaidą, o žaidimą ar dėlionę, tik tada realiai bandai jas išspręsti. Mėgaujiesi procesu, randi išeitį“, – dalijosi patirtimi jis.

Anot pašnekovo, toks požiūris šiek tiek primena gyvenimo filosofiją – suvokiant problemas, kaip likimo iššūkį, lengviau patikrinti savo gebėjimus: susidorosi ar ne, ar rasi sprendimą.

Užsiauginti kietus šarvus

Nekantraudami pačiupinėti rezultatą sugriauname patį procesą. „Mūsų visuomenė įpratusi vertinti rezultatą, kuris jau materialus. Niekas nesusimąsto, koks ilgas kelias yra iki jo“, – pabrėžė A. Zabarauskas.

Viena galimybių, anot jo, rinktis patikimą darbą. Kita – kurti ką nors savo. „Kai imiesi nuosavo verslo, tiksliai negali pasakyti, kas bus rytoj. Nežinai, ar šiandien priimtas sprendimas yra teisingas, ar padės eiti toliau“, – aiškino Algirdas.

Kaip pavyzdį pateikė savo įmonę, esą pirmieji metai buvo velniškai sunkūs. „Jei prieš imantis verslo mus kas nors būtų įspėjęs, kad bus taip sunku, nebūtume patikėję... Regis, stengiesi viską daryti gerai, atrodo ir tvarkingai, tačiau tai iš vienur ateina neigiamas atsakymas, tai iš kitur. Praeina keleri metai, pamatai, kad nieko neuždirbai nei sau, nei kitiems – tada ištinka egzistencinė krizė. Imi savęs klausti, kam visa tai darai“, – prisipažino A. Zabarauskas. Jo manymu, norėdamas įveikti užklupusias abejones privalai būti labai stiprus. Turi pramušti visas sienas, kurios atsiranda priekyje, ir eiti tolyn.

Iš pajūrio krašto kilusius lietuvius studijos nubloškė į užsienį, tačiau ten likti nė vienas nepanoro – į gimtinę parsivežė verslo sumanymą ir jį įgyvendino.

Pasak K. Kristučio, nėra apmaudesnės situacijos, kai žmonės, jau beveik prisiyrę iki užsibrėžto tikslo, pritrūksta energijos ir užsispyrimo eiti iki galo. A. Zabarauskas pritarė kolegai – tikslus pasiekti pavyksta tik nemiegotų naktų, juodo darbo ir... didelio tarpinio nuostolio dėka.

Net radęs galimybę rinkai pasiūlyti gerą produktą, anot Algirdo, įveiki tik vieną iš etapų. Rizikos pasiteisinimas – uždarbis, nors ir keista, yra pačiame etapų eilės gale. „Daug žingsnių... Reikia kantrybės bei kietų šarvų, kurie tave saugotų nuo visų neigiamybių, nes jų nori nenori toje kelionėje nutinka“, – aiškino Algirdas.

Kai užsiaugini šarvus, K. Kristučio nuomone, į nesėkmę reaguoji nebe taip audringai, nepriimi problemų taip, lyg būtų ištikusi kokia nors nepataisoma katastrofa. G. Rimkus svarstė panašiai. Esą problemų spręsti nepadeda jų dramatizavimas, tai tiesiog neprofesionalu. „Reikia atsiriboti nuo nuostolio, nuo pasekmių, antraip neigiamos mintys užblokuos visas geras idėjas“, – įsitikinęs Gytautas.

Konkurencingi santykiai versle neišvengiami. Kiekvienas siekia tapti geriausias. Kokia konkurentų įtaka? K. Kristutis neslėpė, jog pačioje „SUN 365“ kūrimosi stadijoje konkurentų itin baiminosi. Tačiau ilgainiui viskas pasisukę kitu kampu. „Buvome pradininkai, tad konkurentai nesibodėjo kopijuoti idėjų. Tačiau viskas įvyko kitaip, nei galima buvo tikėtis, konkurencija apyvartos nesumažino, priešingai – ją didino, – pasidžiaugė Kęstutis. – Žinoma, jei užmigsi ant laurų ar žvalgysiesi į konkurentus, žengsi žingsnį atgal. Svarbu nesustoti.“