Draudikai žlugdo smulkųjį verslą
Per me­tus du kar­tus ir dau­giau iš­au­gu­sios ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo įmo­kos už vil­ki­kus ver­čia iš rin­kos trauk­tis smul­kias įmo­nes.

Draudikai teigia, kad tarptautiniai vežėjai yra patys rizikingiausi privalomojo draudimo klientai, nes surenkamos vilkikų draudimo įmokos nepadengia jų padarytų žalų.

Nepakeliamas draudimo kainų augimas

Keturis vilkikus turinčiai tarptautinio krovinių vežimo bendrovei „Vikita“ šiemet įmokos už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį (TPVCAP) draudimą išaugo daugiau kaip du kartus. Klaipėdos rajone registruotai įmonei, kurios vilkikai 14 metų veža krovinius į Vakarų Europą, tai per didelė finansinė našta.

UAB „Vikita“ direktorius Saulius Viršilas sako, jog pelningai dirbanti ir valstybei mokesčius mokanti bendrovė bus priversta bankrutuoti dėl nepasotinamo draudikų apetito. „Siūlomų draudimo įkainių aš nepatempsiu“, – prisipažino įmonės vadovas.

Vasario mėnesį gauti pasiūlymai drausti vieną vilkiką privalomuoju civiliniu draudimu parodė, kad įmonė per metus šiai draudimo rūšiai turėtų išleisti nuo 7,2 iki 17 tūkst. eurų. Po derybų brangiausią pasiūlymą pateikęs draudikas metinę įmoką sumažino nuo 17 iki 15 tūkst. eurų už vilkiką. Tačiau tai vis tiek atrodo kosminė suma, palyginti su praėjusių metų įmokomis.

Praėjusiais metais „Vikita“ vieną vilkiką privalomuoju draudimu draudė už 4 tūkst. eurų. Įmonė kreipėsi į šešias Lietuvoje veikiančias draudimo bendroves, tačiau nesulaukė pasiūlymo, bent šiek tiek prilygstančio pernykščiam.

Antai draudimo bendrovė „If“ pasiūlė keturis vilkikus drausti už 43 600 eurų – po 10 900 eurų už kiekvieną. Analogišką pasiūlymą „Vikitai“ pateikė ir bendrovė „Sagauta“. Šios įmonės vadybininkas laiške įmonės vadovui paaiškino, kad šiandien „sunku geriau kažko tikėtis“, tad kaina vilkikams esą būtų po 2725 eurus 3 mėnesiams arba 10 900 eurų metams. „Jeigu nieko geriau nerasit, pakalbėčiau su savo vadovais, gal pritemptų kainą iki 10 000 eurų (trims menesiams – red.), mokant iš karto už metus“, – rašė vadybininkas. Pagal šį pasiūlymą metinė draudimo įmoka už įmonės turimus 4 vilkikus būtų ne mažesnė kaip 40 000 eurų, o pernai išlaidos šiai draudimo rūšiai buvo apie 12 000 eurų.

„Vikitos“ trejų (2015–2017) metų visų draudimo rūšių – TPVCAP, KASKO ir krovinio draudimo (CMR) – tyrimas rodo, jog bendrovė per šį laikotarpį draudimo kompanijoms generavo pajamas. Tarptautinio vežimo įmonė, pasak S. Viršilo, per trejus metus sumokėjo 43 tūkst. eurų už TPVCAP, KASKO ir CMR draudimą, o išmokų gavo 23 tūkst. eurų. Verslininkas skaičiuoja, jog draudimo bendrovės iš jo įmonės per šį laikotarpį gavo 19 tūkst. eurų pajamų.

„Tikrai nesuprantu, kodėl pelninga įmonė gauna tokius neadekvačius TPVCAP draudimo pasiūlymus. Žinau, kad viena didelė transporto kompanija Lietuvoje per metus sumokėjo 1 mln. draudimo įmokų ir gavo 2 mln. išmokų. Išeina, kad mes – maži – turime padengti didžiųjų nuostolius“, – sakė smulkios įmonės savininkas.

S. Viršilas įsitikinęs, kad jo įmonės įvaizdis draudimo požiūriu yra gana geras ir nesupranta, kodėl nė vienas draudikas nepasiūlo normalios, protu suvokiamos, kainos.

„Net jeigu pasinaudočiau pigiausiu rinkoje pasiūlymu – drausti vieną vilkiką už 7,2 tūkst. eurų, mano išlaidos privalomajam draudimui už keturis vilkikus išaugtų 12,8 tūkst. eurų“, – skaičiavo jis.

Draudikai šiemet pateikė ir kitą staigmeną – draudžia ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Po ketvirčio draudėjai bus iš naujo vertinami ir, esant rizikai, įmokos galbūt dar išaugs. Dėl to smulkusis verslas nebegali planuoti 12 mėnesių privalomojo draudimo išlaidų, taigi ir apskaičiuoti metų balanso.

S. Viršilo manymu, draudikai jį šiemet finansiškai sužlugdys, todėl planuoja juos skųsti Lietuvos bankui bei kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. „Jeigu sumokėjus draudimo įmokas, atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei, man nieko nebelieka, kokia prasmė iš viso dirbti. Iki šiol mano nedidelė įmonė buvo pelninga, visada mokėjo pelno mokestį – palyginti nemažą, tačiau dabar dėl draudimo prievolės ir nepakeliamų įmokų būsiu priverstas trauktis iš verslo. Nematau prasmės dirbti toliau“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Draudikai: tarptautiniai vežėjai yra patys rizikingiausi privalomojo draudimo klientai.

Pateikė „geriausią rinkoje“ pasiūlymą

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuvoje“ Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kiekvienam vežėjui, įvertinus jo riziką ir istorinius žalų duomenis, pateikiamas individualus draudimo pasiūlymas. Esą dalis transporto paslaugų įmonių ir dabar už draudimo paslaugas moka mažiau nei konkurentai, nes jų sukeliamų įvykių skaičius ir vidutinė žala yra žemiau vidurkio.

„Šiuo konkrečiu atveju – su įmone „Vikita“ anksčiau nesame sudarę jokių draudimo sutarčių. Tačiau, kaip rodo pateikta informacija, pateikėme geriausią pasiūlymą. Iš įmonės gavome išsamią informaciją apie riziką, žalas ir kitus faktus, kuriais remiantis vertinamas rizikingumas. Pateikėme mažiausią galimą draudimo įmoką, įvertindami įvykių tikimybę, vidutinę žalą, žalų reguliavimo ir vežamų krovinių plačios geografijos didesnių galimų žalų išlaidų tikimybę. Ši įmonė krovinių vežimą vykdo didesnes vidutines žalas turinčiose šalyse, o vidutinė žala jose siekia 10 tūkst. eurų. Taip pat įmonę „Vikita“ informavome, kad situaciją stebėtume kas ketvirtį, o tuomet įvertinant visą situaciją galimai būtų peržiūrėta draudimo įmoka“, – aiškino T. Nenartavičius.

Pasak jo, draudimo bendrovė yra suinteresuota mažinti avaringumą, todėl ir iš savo pusės teikia pasiūlymus ir rekomendacijas vežėjams, kaip tą galima padaryti. „Tačiau kiekviena transporto paslaugų įmonė savarankiškai sprendžia dėl prevencijos priemonių, kurios padės sumažinti patiriamų avarijų skaičių ir vidutinę žalą. Juolab kad ir praėjusiais metais mūsų bendrovėje nuostoliai už vežėjų transporto privalomąjį draudimą siekė kelis šimtus tūkstančių eurų. Nuostolingumo rodiklis, kuris vis dar išlieka didelis, gerėja, o tam ypatingos reikšmės turėjo ir pačių transporto įmonių įdiegtos nuostolių mažinimo prevencijos priemonės“, – sakė T. Nenartavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal avaringumą Lietuva lenkia daugumą ES šalių, o draudimo įmokos išlieka vienos mažiausių. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje TPVCAP draudimo įmokos yra mažesnės nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Estijoje ir net Latvijoje“, – tikino T. Nenartavičius.

Tarptautiniai vežėjai – rizikingiausi klientai?

Draudimo bendrovės „If“ Rinkodaros departamento vadovas Džiugas Šaulys laikraščiui teigė, jog vienas svarbiausių draudimo kainą lemiančių veiksnių yra įvykių dažnis: lengvųjų automobilių – apie 6–7 proc., o kai kurių tarptautinių vežėjų vilkikų parkų yra 8–10 kartų didesnis, kai kuriais atvejais viršija ir 50 procentų.

Antras svarbus kainodaros komponentas, pasak D. Šaulio, yra vidutinis sukeliamos žalos dydis. Skirtingose valstybėse jis gerokai skiriasi. Lietuvoje lengvųjų automobilių bendras vidutinis žalos dydis yra apie 700 eurų, o, tarkime, Didžiojoje Britanijoje siekia 6500 eurų. „Jei dauguma vežėjo žalų yra patiriama tokiose žalų požiūriu brangiose valstybėse, be abejo, tai daro įtaką ir draudimo kainai“, – aiškino jis.

D. Šaulio teigimu, abu šie rodikliai – įvykių dažnis ir vidutinis sukeliamos žalos dydis – rodo, kad tarptautiniai vežėjai yra patys rizikingiausi privalomojo draudimo klientai, todėl prisiimama rizika vertinama kruopščiai.

„Su savo esamais klientais vežėjais kartu aptariame, kaip didinti saugumą, mažinti rizikas. Nustatydami draudimo kainą atsižvelgiame į draudžiamųjų įvykių tendencijas, vežėjo pastangas diegti prevencijos priemones, kelti vairuotojų kompetenciją. Jei tokių pastangų nematome ir įvykių tendencijos nesikeičia, arba vežėjas tokios informacijos apskritai nepateikia, gali būti nustatomos ir kelis kartus didesnės įmokos nei tiems vežėjams, su kuriais jau ilgai bendradarbiaujame ir kurie skiria daug dėmesio rizikos valdymui, įvykių prevencijai“, – dėstė „If“ Rinkodaros departamento vadovas.

Jo teigimu, „If“ klientų vežėjų vidutinė mokama draudimo įmoka per metus didėjo apie 15 proc. (lyginant 2017 ir 2016 metus).

„Vidutinis žalos dydis auga visuose vairuotojų segmentuose. Tam įtakos turi daugelis faktorių, pavyzdžiui, augantys automobilių servisų įkainiai ar vis modernesnės transporto priemonės. Anksčiau aplamdytą buferį pakakdavo ištiesinti ir nudažyti, o dabar dažnai tenka keisti sudėtingas saugumo sistemas, parkavimo daviklius, greičio palaikymo radarus ar kameras – tai kainuoja tūkstančius eurų. Įtakos turi ir teisinio reguliavimo, susijusio su asmens žalomis, pokyčiai. Kai per įvykius nukenčia žmonės, ypač užsienyje, priteisiamos kur kas didesnės moralinės žalos sumos“, – sakė D. Šaulys.

Draudikai „nemėgsta“ drausti vilkikų

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis „Lietuvos žinioms“ pateikė informaciją apie pastaraisiais metais Lietuvos keliuose sparčiau nei anksčiau didėjusį automobilių eismo intensyvumą. LDA duomenimis, 2016 metais automobilių intensyvumas valstybiniuose keliuose didėjo 5 proc., eismo įvykių skaičius – 15 proc. ir 2017 metais perkopė 100 000 ribą.

„Lietuvoje vidutiniškai 6–7 vairuotojai iš 100 padaro eismo įvykį, ir tai viršija Europos vidurkį. Tačiau kai lyginame skirtingas transporto priemones, skaičiai tikrai šokiruoja: kiekvienas Lietuvos vilkikas užsienyje kartą per 3 metus padaro žalos, arba, kalbant draudimo terminais, vilkikų įvykių dažnis yra net apie 30 procentų, o lengvojo automobilio – neviršija 6,5 procento“, – dėstė A. Romanovskis.

LDA duomenimis, žalos 2017 metais pasiekė 100 mln. eurų ir toliau didėjo. Praėjusių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016 metais, išmokos padidėjo 24,7 proc., arba 11,5 mln. eurų.

Be to, 38 proc., arba beveik 42 mln. eurų, visų žalų 2016 metais buvo padaroma užsienyje, o vilkikų indėlis buvo 67 proc., arba daugiau nei 28 mln. eurų. Vilkikų eismo įvykiai užsienyje sudaro 7 proc. visų TPVCAP draudimo įvykių per 2016 metus. Nors vilkikai Lietuvoje sudaro apie 2,7 proc. transporto priemonių, bendra jų žala sudaro 29 proc., arba apie 30 mln. eurų.

„Deja, surenkamos vilkikų draudimo įmokos nepadengia jų padarytų žalų, o ką kalbėti apie jų administravimo sąnaudas. Susidaro paradoksali situacija, kad lengvųjų automobilių savininkai savo įmokomis turi prisidėti prie komercinio vilkikų transporto įmokų „subsidijavimo“. Ši draudimo rūšis nėra pelninga ir visoje Europoje, tačiau dėl menko Lietuvos rinkos išsivystymo TPVCAP draudimas yra pagrindinis draudimas Lietuvoje, o tai skatina didelę draudikų konkurenciją dėl rinkos ir todėl generuoja milžinišką nuostolį“, – pažymėjo LDA vadovas.

Lietuvos bankas: draudikai turėtų būti atviresni

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Darius Andriukaitis:

– Jei draudžiamasis įvykis nutinka Lietuvoje, draudiko prisiimama rizika kiekvienos draudimo sutarties atveju gali siekti 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Tačiau jeigu eismo įvykį transporto priemonės valdytojas sukelia kitoje Europos Sąjungos valstybėje, mokėtina draudimo išmoka gali būti ir neriboto dydžio – nemažai ES valstybių nėra nustačiusios maksimalios draudimo sumos.

Akivaizdu, kad sunkusis transportas, kuris nuolat važinėja aukštesnio pragyvenimo lygio ir neribotos atlygintinos žalos šalyse, potencialiai gali padaryti gerokai daugiau žalos nei, pavyzdžiui, lengvasis automobilis, retai naudojamas mažesniame Lietuvos mieste. Dėl to sunkusis transportas priskiriamas didesnės rizikos grupei ir atitinkamai skaičiuojama draudimo įmoka. Ją kiekviena įmonė skaičiuoja individualiai pagal pasirinktą metodiką – įstatymai to nereguliuoja.

Draudikas, nustatydamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos kainą (įmoką), paprastai vertina tokius rizikos veiksnius kaip vairuotojo amžius ir vairavimo patirtis, ar nebuvo praeityje sukėlęs eismo įvykių, kokia transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan. Draudimo bendrovės taip pat vertina bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

Šiuo klausimu norėtųsi paraginti draudimo bendroves, kad jos būtų atviresnės ir klientams paklausus apie kainą, aiškintų ne bendrais bruožais, o įvardytų konkrečias priežastis, lemiančias pasiūlymo kainą. Manyčiau, kad tada neaiškumų liktų mažiau.

Analizuodamas padėtį rinkoje Lietuvos bankas bendradarbiauja ir su Konkurencijos taryba, kuri vertina, ar rinkos dalyviai veikia sąžiningai.

Draudimo įmokų, kurios yra išskirtinai, neprotingai didelės ir iš esmės skirtos atsikratyti nepageidaujamu klientu, netoleruosime – Lietuvos bankas šiuo klausimu išsakė aiškią poziciją. Tačiau ar konkrečiu atveju įmoka yra būtent tokia, kuri skirta išvengti pareigos sudaryti draudimo sutartį, galima pasakyti tik ištyrus individualias aplinkybes. Tam reikia, kad įmonės oficialiai pateiktų informaciją apie tokius atvejus Lietuvos bankui, mes juos tirsime ir spręsime apie kiekvieną atvejį atskirai.

Draudikų pasiūlymai drausti TPVCAP „Vikita“ vilkiką 2018 metais

Draudimo bendrovėMetinė įmoka už 1 vilkiką, eurais*
ERGO Insurance7200
BALCIA INSURANCE SE9360
Draudimo bendrovė „If“10 900
UADBB „Sagauta“10 900
SEESAM INSURANCE AS12 000
ADB „Gjensidige“15 000

* Mokant kas tris mėnesius

Šaltinis: įmonių duomenys