Dirvožemiui kaip niekada trūksta mineralinio azoto
Ag­ro­che­mi­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jos spe­cia­lis­tų baig­ti pa­va­sa­ri­niai mi­ne­ra­li­nio azo­to ty­ri­mai, ku­riuos už­sa­kė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, par­odė, kad po šios žie­mos mi­ne­ra­li­nio azo­to dir­vo­že­my­je li­kę kaip nie­ka­da ma­žai.

Į žemdirbiams rūpimą klausimą, kiek mineralinio azoto yra dirvožemyje dabar, Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai atsako trumpai: mažai ir labai mažai. Kaip parodė balandžio 5–13 dienomis iš visos Lietuvos (daugiau kaip 200 aikštelių) surinktų dirvožemio ėminių tyrimai, mineralinio azoto nustatyta itin mažai. 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis šalyje siekė 31,3 kilogramo hektare (kg/ha). Tai teigiama ŽŪM pranešime.

Šlapių metų pasekmės

Mažai azoto (40 kg/ha) buvo ir Vidurio Lietuvoje, nors čia vyrauja sunkesnės dirvos ir tręšiama gausiau. Tuo metu Vakarų ir Rytų Lietuvoje jo rasta vos 30,2 ir 25,6 kilogramo viename hektare. Ankstesniais metais intensyviai tręšiamuose plotuose laboratorijos specialistai mineralinio azoto nustatydavo 90–120 kg/ha, o šį pavasarį didžiausia reikšmė siekė 50–60, Rytų Lietuvoje – 40–50 kilogramų hektare. Net 55 proc. tirtų dirvožemio ėminių mineralinio azoto 0–60 cm gylyje turėjo mažiau nei 35 kilogramus hektare.

Beje, 2012 ir 2014 metais šalyje mineralinio azoto vidurkis buvo atitinkamai 64,3 ir 61 kg/ha, arba dvigubai didesnis.

Šį pavasarį nustatytame mineraliniame azote amoniakinio ir nitratinio azoto vidutinis santykis nustatytas 1:6,3. Pagal gylį mineralinis azotas šalyje vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm – 21,6, 30–60 cm – 9,7, 60–90 cm – 9,47 kilogramo viename hektare.

ŽŪM pranešime nurodoma, kad mineralinio azoto dirvožemyje buvo mažai jau 2017 metų lapkričio pradžioje. To priežastis – intensyvus, o kai kur ir ekstremalus lietus vasaros pabaigoje bei rudenį. Lapkričio-sausio mėnesiais daug kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, todėl ten nitratų skverbimasis gilyn į dirvožemį vyko intensyviau negu kituose Lietuvos regionuose. Vasario-kovo mėnesiais kritulių iškrito mažiau, o susidaręs pašalas pristabdė šį procesą.

Pranešime teigiama, jog žiemą dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos beveik nebuvo, todėl mineralinio azoto atsargų nepadaugėjo. Dirvožemiui tekusį perteklinį vandens kiekį akivaizdžiai rodo jau ilgą laiką patvinusios upės. Tyrimams surinkti dirvožemio ėminiai taip pat buvo kaip niekada drėgni. Žemesnėse vietose ir gilesniuose sluoksniuose, ypač 60–90 cm gylyje, teko zondu imti skystos dirvožemio masės mėginį.

Kaip tręšime azotu?

Anksti pavasarį lengvai augalų pasisavinamas azotas labai reikalingas augantiems augalams ir mikroorganizmams, ypač vykdantiems organinės medžiagos ir augalinių liekanų skaidymą. Todėl svarbu nepavėluoti azotu patręšti augančių augalų. Be to, dirvožemyje esantis mažesnis mineralinio azoto kiekis rodo, kad šiemet šių trąšų normą reiks didinti. Plotuose, kuriuose žemės našumas siekia 37 balus ar daugiau ir planuojamas bei gaunamas geresnis žemės ūkio augalų derlius, azoto trąšų norma turėtų būti 20–30 kg/ha didesnė.

Mažesnio našumo ir derlingumo dirvožemiuose azoto reikėtų 10–20 kg/ha daugiau. Ten, kur šį pavasarį augalai dar nepasėti, taip pat daugiamečių žolių ir daugiamečių augalų plotuose azoto normą, įtraukiant šį padidinimą, reikia įterpti su pagrindiniu ar papildomais tręšimais, o žiemkenčių ir žieminių rapsų laukuose – su papildomu tręšimu, nes daugelis pirmą tręšimą azotu jau yra atlikę. Tačiau plotuose, kuriuose po žiemos augalai išretėję arba lomose nunykę, reikia įvertinti, ar tikslinga didinti azoto normą.

Mineralinio azoto dirvožemyje mažai buvo jau 2017 metų lapkričio pradžioje. To priežastis – intensyvus, o kai kur ir ekstremalus lietus vasaros pabaigoje bei rudenį.

Nors šiemet mineralinės sieros tyrimų nebuvo atliekama, patirtis atskleidžia, kad dirvožemyje esant nedaug nitratų mažiau būna ir sulfatų. Todėl rapsus rekomenduojama siera patręšti 20–40 kg/ha, o javus – 10–20 kg/ha normomis. Jei nėra galimybės įterpti sieros trąšų per pagrindinį ar papildomą tręšimą, reikėtų pamaitinti augalus šiomis trąšomis per lapus.

Azotas maitina žemę

Nuo 2005 metų Žemės ūkio ministerijos užsakymu šalyje atliekami mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos tyrimai rodo, kad žiema gali daryti didelę įtaką jo kiekiui. Po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje lieka mažiau. Taip buvo ir 2014-ųjų, ir 2015 metų pavasarį.

Azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) yra svarbiausi mineralai, užtikrinantys pagrindines augalų funkcijas, todėl jų reikia viso augimo laikotarpiu. Daugiausia šių mineralų įterpiama į dirvožemį su NPK trąšomis per pagrindinį tręšimą. Mineralinio azoto kiekis laukuose kinta visus metus.

Tai priklauso nuo dirvožemio savybių, klimatinių veiksnių – temperatūros, kritulių, taip pat tręšimo, naudojamos agrotechnikos. Kuo dirva šiltesnė, tuo greičiau vyksta mineralizacija, daugiau suyra augalinių liekanų, daugiau atsipalaiduoja mineralinio azoto. Sunkesnis dirvožemis, turintis daugiau molio ir dulkių dalelių, labiau kaupia mineralinį azotą nei lengvas. Tuo metu didesnis kritulių kiekis šį azotą nuplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Azoto trąšos labiausiai iš visų maisto medžiagų gausina augalų derlių, todėl žemės ūkyje sparčiai didėja jų naudojimas. Kai trūksta azoto ir kitų mineralinių medžiagų, augalai prastai auga, nesivysto – uždera prastos kokybės ir menkas derlius.