Dirbant savarankiškai – „atostogos“ nuo socialinių garantijų
Nuo šių me­tų pra­džios sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys gy­ven­to­jai, pra­dė­ję pir­mą sa­vo sa­va­ran­kiš­ką veik­lą, ga­li sa­va­no­riš­kai ir tei­sė­tai gau­ti me­tus „a­tos­to­gų“ ir ne­mo­kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų. Taip ap­sisp­ren­du­sių­jų – jau tūks­tan­čiai. Ta­čiau to­kios „Sod­ros“ įmo­kų „a­tos­to­gos“ reiš­kia, kad šie žmo­nės ne­ten­ka so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų – taip ri­zi­kuo­ti jiems pa­siū­lė pa­ti vals­ty­bė, ne­va taip juos re­mian­ti, bet ne­at­lei­du­si nuo prie­vo­lės ir to­liau mo­kė­ti pa­ja­mų mo­kes­tį.

Valstybė už asmenis, kuriems leidžia metams teisėtai išeiti „atostogų“ nuo socialinio draudimo įmokų, nemoka šių įmokų iš biudžeto – taigi šie gyventojai tiesiog netenka socialinio draudimo, susirgę ar susilaukę vaikų jie negautų išmokų, taip pat jiems neskaičiuojamas darbo stažas senatvės pensijai. „Atostogaujantys“ nuo socialinio draudimo įmokų savarankiškai dirbantys gyventojai metus iš dalies lieka beveik tokiose pat „paraštėse“ kaip ir nelegaliai dirbantys šešėlinės darbo rinkos atstovai.

Nuo šių metų pradžios socialinio draudimo įmokų „atostogomis“ jau pradėjo naudotis daugiau nei 8300 žmonių.

Ekspertų nuomonė dėl tokios valstybės suteiktos lengvatos nesutampa: vieni siūlytų šiuos darbuotojus socialiniu draudimu drausti valstybės biudžeto lėšomis, bet kiti nesutinka, jog už savanoriškai socialinių garantijų atsisakiusius dirbančius žmones turėtų mokėti kiti mokesčių mokėtojai.

„Atostogomis“ jau naudojamasi tūkstančiai

„Sodros“ duomenimis, nuo šių metų pradžios socialinio draudimo įmokų „atostogomis“ jau pradėjo naudotis daugiau nei 8300 žmonių.

„Tai padaryti itin paprasta. „Sodra“ tokiems savarankišką veiklą pradėjusiems vykdyti gyventojams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, automatiškai neskaičiuoja įmokų. Tačiau jeigu žmogus nori, jis gali įmokas mokėti, nes tai užtikrina jo socialines garantijas. Jeigu įmokos mokamos, žmogus gali gauti ligos išmoką susirgęs, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką, susilaukęs vaikų, yra kaupiamas stažas pensijai. Naudojantis įmokų „atostogomis“ ir šių įmokų nemokant, už tuos metus atitinkamos išmokos nemokamos“, – paaiškino Saulius Jarmalis, „Sodros“ komunikacijos vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „atostogaujantieji“ atleidžiami tik nuo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, bet jiems vis tiek privaloma mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Taip pat privaloma mokėti visas įmokas už „atostogaujančiojo“ samdomus darbuotojus.

Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas, mano, kad šios lengvatos yra aktualios ir naudingos tiems gyventojams, kurie dirba samdomą darbą ir papildomai vykdo individualią veiklą.

Pagal darbo sutartį dirbantis žmogus yra apdraudžiamas darbovietėje ir nerizikuoja savo socialinėmis garantijomis, tad socialinių įmokų „atostogos“ jam leidžia taupyti individualioje veikloje. Manoma, kad tai gali paskatinti verslauti asmenis, kurie turi nuolatinį darbą, tačiau nori realizuoti save, įgyvendinti savo verslo idėjas ir papildomai užsidirbti.

Vis dėlto tiems gyventojams, kurie jokių darbo sutarčių neturi ir individuali veikla yra pagrindinis jų pajamų šaltinis, valstybės siūlomos socialinių įmokų „atostogos“ užtraukia riziką, nes jie metus yra neapdrausti. „Ši lengvata sumanyta bedarbių ir jaunimo verslumui skatinti, tačiau šios gyventojų grupės kaip tik ir yra pažeidžiamiausios – jos neturi socialinių garantijų ir pasiėmusios socialinių įmokų „atostogas“ rizikuoja“, – pabrėžė pašnekovas.

VšĮ „Versli Lietuva“ ekspertai siūlytų pirmaisiais savarankiškos veiklos metais gyventojui suteikti įmokų „atostogas“, tačiau neatimti socialinių garantijų – esą jas turėtų dengti pati valstybė biudžeto lėšomis. „Tai būtų viena iš tikrai reikšmingos paramos verslui priemonių – žmogui būtų suteikiama galimybė nerizikuojant savo socialine gerove pradėti vykdyti verslą ir į jį investuoti. Tokios mokesčių „atostogos“ galėtų būti taikomos ir įmonėms, nes šiuo metu tai siūloma tik individualiems asmenims“, – pridūrė G. Morkūnas.

Atvertų kelią piktnaudžiauti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikės Ievos Valeškaitės manymu, tai, kad „atostogas“ pasirinkę savarankiškai dirbantys netenka socialinių garantijų, nėra problema, ir kiti mokesčių mokėtojai neturi už juos mokėti. „Jei savarankiškai dirbantys gyventojai pirmaisiais veiklos metais būtų draudžiami valstybės lėšomis, vadinasi, įmokas už jų socialines garantijas mokėtų kiti mokesčių mokėtojai. Tai būtų savotiška subsidija, kuri galimai atvertų kelią piktnaudžiauti – dalis gavusių tokią subsidiją turėtų lėšų apsidrausti patys, kiti gal priimtų sprendimus, leidžiančius tokia subsidija pasinaudoti, – svarstė ji. – Iš esmės galimybė nemokėti įmokų ir nesidrausti socialiniu draudimu pirmaisiais veiklos metais yra sveikintina. Juolab kad norintys visuomet gali draustis savarankiškai ir taip užsitikrinti garantijas.“

Pasak I. Valeškaitės, „Sodros“ įmokų „atostogos“ yra didelis palengvinimas pradedantiems savarankišką veiklą, ypač pirmaisiais metais, kai naujam verslui reikia daug investicijų. „Žmonės dirba neskaičiuodami darbo valandų, o dažnai visos gautos pajamos yra grąžinamos į verslą. Apie jokį papildomą uždarbį kartais nebūna net kalbos – dažnai pradedantiesiems savarankišką veiklą tenka pagyventi ir iš santaupų, tad sumokėti socialinio draudimo įmokas, kad ir nuo minimaliosios algos, jiems gali būti tikras iššūkis“, – tikino pašnekovė.

Lengvata populiari

Ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad panašios lengvatos taikomos ir kitose šalyse. Ten nedaug dirbantys arba uždirbantys menką atlyginimą, neviršijantį tam tikros ribos, gyventojai nėra privalomai draudžiami, taigi jiems neskaičiuojamas stažas pensijai ir susirgę jie negauna išmokų.

Tačiau, jo teigimu, svarstant apie socialinį teisingumą reikia pasverti ne tik savarankiškai dirbančių asmenų, pasirinkusių nemokėti socialinio draudimo įmokų, riziką, bet ir kitų mokesčių mokėtojų interesus. „Valstybė – tai jos gyventojai, kurie moka mokesčius. Taigi šie mokesčių mokėtojai sumokėtų už jų nemokančius dirbančius asmenis, kad šie turėtų socialines garantijas“, – pabrėžė jis.

Žmonės netenka socialinių garantijų - taip rizikuoti jiems pasiūlė pati valstybė, atleidusi nuo socialinio draudimo įmokų / LŽ nuotrauka

R. Lazutkos manymu, nepaisant rizikos, su kuria susidurs neapdrausti savarankiškai dirbantys asmenys, įmokų lengvata bus paklausi, mat gyventojai linkę vengti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, nepaisydami savo socialinio saugumo. „Socialinis draudimas ir yra privalomas dėl to, jog žmonės linkę manyti, kad jiems draudimo išmokų neprireiks: jie neva nesusirgs, jų senatvė dar toli, be to, dar kyla visokių šnekų, jog pensijos jie nesulauks arba „Sodros“ iki to laiko nebeliks. Ir ne tik socialinių garantijų srityje taip yra – draustis ir mokėti mokesčius vengiama, todėl valstybė ir nustato prievolę, nes savanoriškai dalyvaujančių būna mažai“, – sakė R. Lazutka.

Atleisti nuo pajamų mokesčio nenumato

Paklausta apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir verslui taikomų mokesčių galimas „atostogas“ pradedantiems savarankišką veiklą gyventojams ir mažoms įmonėms pirmaisiais veiklos metais, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė priminė, kad nuo šių metų yra įtvirtintos ir pelno mokesčio „atostogos“ smulkioms įmonėms.

„Papildomos lengvatos savarankiškai dirbantiems gyventojams šiuo metu nesvarstomos“, – sakė ji ir pridūrė, kad nuo šių metų visos teisės taikyti mokesčio lengvatas savarankiškai dirbantiems asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimus, įstatymu suteiktos savivaldybėms – jos gali nustatyti lengvatinius tarifus ar visiškai atleisti nuo mokesčio už verslo liudijimus.

I. Valeškaitės manymu, gyventojų pajamų mokestis dirbantiems savarankiškai yra mažesnė bėda, nei socialinės įmokos, nes daugelis verslo liudijimų esą kainuoja simbolinį eurą. „Verslo liudijimas gali sudaryti mažąją dalį gyventojo sumokamų mokesčių“, – pridūrė ji. Be to, ji pabrėžė, kad skaičiuojant pajamų mokestį taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis dažnai sumažina mokestinę naštą, ypač tiems, kurių pajamos nedidelės.

Tuo metu dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą tenka pildyti deklaracijas, bet leidžiama iš veiklos pajamų atimti išlaidų dalį, o nuo šių metų taikomas ir pajamų mokesčio kreditas – tai reiškia, kad 15 proc. GPM taikomas tik nuo 35 tūkst. eurų pajamų – uždirbant mažiau jis gali siekti 5 procentus.

Žmonės netenka socialinių garantijų – taip rizikuoti jiems pasiūlė pati valstybė, atleidusi nuo socialinio draudimo įmokų.

„Sutinku, kad bendra mokesčių suma tikrai gali būti nemaža, bet, kaip jau sakiau, „Sodros“ įmokų „atostogos“ yra gyventojo galimas pasirinkimas, o ne privalomas dalykas. Taigi, mokestinės naštos požiūriu, manau, kad „Sodros“ įmokų našta pirmaisiais metais gali būti didesnis galvos skausmas nei GPM, – svarstė I. Valeškaite. – Mano manymu, labai svarbu, kad tie, kurie turi tuos metus socialinio draudimo įmokų „atostogų“, kitu atveju greičiausiai „atostogautų“ šešėlyje. Taigi dabar jie turi pasirinkimo laisvę – draustis arba nesidrausti. Kartu jiems paliekama galimybė veikti legaliai.“