Didžiausias „Brexito“ baubas – muitai
Da­liai Lie­tu­vos pra­mo­nės ir pa­slau­gų įmo­nių Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė (JK) yra ga­na svar­bi rin­ka. Ne­prik­lau­so­mai nuo eks­por­to apim­čių, ša­lies ga­min­to­jų ne­ri­mo laips­nis skir­tin­gas: vie­ni vi­siš­kai ne­si­jau­di­na, ki­ti JK ne­bep­le­čia klien­tų ra­to, tre­ti ža­da dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad iš­sau­go­tų šią rin­ką. Ta­čiau ko­ne vi­si in­ten­sy­viai ieš­ko ar net jau už­si­ti­kri­no nau­jus klien­tus.

Dariaus Beconio įmonei JK rinka yra viena iš pagrindinių, į ją iškeliauja beveik pusė šios gamybos įmonės produkcijos. Metinės šiauliečių gamybos apimtys siekia net 7 tūkst. namelių bei 60 gyvenamųjų medinių klijuoto tašo namų.

„Į Jungtinę Karalystę siunčiame sodo namelius, kuriuos pastatyti gali pats užsakovas. Per metus anglams parduodame 2–3 tūkst. sodo namelių“, – pasakojo įmonės pardavimų vadovas Mindaugas Beconis.

Kovo 29 diena – numatytoji JK išstojimo iš ES data, pasak pašnekovo, nerimo nekelia nei įmonei, nei jos užsakovams.

„Bus kažkoks pereinamasis laikotarpis, tačiau anglai yra įsitikinę, kad susitarimas su ES bus pasiektas. Anglijai reikėjo mūsų namelių ir reikės, jie patys tokių nepasigamina. Net jei sodo namelių kaina pakils, anglai yra pasirengę ją mokėti, nes tie nameliai jiems reikalingi. Dėl „Brexito“ esame ramūs“, – tvirtino M. Beconis.

Pernai į JK daugiausia buvo eksportuota baldų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių, plastikų ir jų gaminių, naftos produktų ir trąšų.

Nenori prarasti partnerių

Viena didžiausių Panevėžio įmonių „Lietkabelis“ į JK tiekia 15–20 proc. savo produkcijos. „ Jungtinė Karalystė mus yra svarbi rinka, į ją keliauja mūsų instaliaciniai laidai. Pastaruosius penkerius metus įmonės pardavimo mastas į Angliją augo, todėl nenorėtume prarasti šių partnerių. Artėjant kovo 29-ajai baiminamės, kokiomis sąlygomis teks dirbti toliau, kokie atsiras papildomi barjerai, muitai, koks bus prekių judėjimas“, – nuogąstavimais dalijosi bendrovės generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.

Vis dėlto svarbiausias dalykas, pasak „Lietkabelio“ vadovo, yra muitai. Jei Didžioji Britanija taps ES trečiąja pasaulio šalimi, šis mokestis gali siekti nuo 5 iki 20 procentų. „Jei atsiras muitai, galime prarasti konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis, kurios su JK turės kitokias sąlygas. Gali iškilti ir sertifikavimo klausimas, atsirasti specifinių reikalavimų, sertifikavimo išlaidos. Yra įvairių nuogąstavimų“, – neslėpė įmonės vadovas.

Kol kas panevėžiečiai su anglais dirba kaip dirbęs, produkcijos kiekio svyravimų nejaučia, pardavimai vyksta panašiomis apimtimis kaip ir prieš metus. Tačiau įmonė baiminasi, kad artimiausioje ateityje gali būti permainų. „Stengsimės išsaugoti šią rinką, joje esame daugiau kaip 25 metai. JK rinka – didelė ir moki. Planuodami savo perspektyvą šią rinką matėme kaip augančią. Stengsimės joje išsilaikyti ir konkuruoti“, – sakė „Lietkabelio“ generalinis direktorius.

Naujų klientų paieškos, pasak S. Gailiaus, nėra susijusios su „Brexitu“: „Mūsų uždavinys ir tikslas yra savo produktą parduoti į kuo didesnį skaičių šalių“.

„Nordic Idea“ 30–35 proc. pagaminamos produkcijos eksportuoja į JK rinką. / nordicidea.eu/lt nuotrauka

Klientų rato JK nebeplečia

JK rinką svarbia įvardina ir Kauno rajone baldus gaminanti „Nordic Idea“: 30–35 proc. jos pagaminamos produkcijos eksportuojama į šią rinką. Ten keliauja baldai skirti viešbučiams ir studentų bendrabučiams. Praėjusiais metais anglams lietuvių baldininkai pardavė produkcijos už 3 mln. eurų.

2017 m. Anglijoje „Nordic Idea“ savo produkcija apstatė apie 30 proc. naujų studentų kambarių. „Bendradarbiavimo pradžia su anglais buvo labai sudėtinga. Tačiau kai juos perpratome, suvokėme, ko jie nori iš mūsų, augintis klientų ratą sekasi gerai. Klientai mūsų produkcija patenkinti, nekyla problemų dėl užsakymo terminų vykdymų“, – kalbėjo „Nordic Idea“ direktorius R. Grauslys.

Pasak jo, peripetijos dėl „Brexito“ sąlygų neįnešė sumaišties į „Nordic Idea“ ir britų ekonominį bendradarbiavimą. „Palyginti su pernai, jokių pokyčių nėra, tačiau praėjusieji labai skiriasi nuo 2017-ųjų. Pernai turėjome daugiau užsakymų vienetais negu 2017 metais, tačiau užsakymų sumos buvo gerokai mažesnės“, – pastebėjo įmonės vadovas.

Nuo praėjusių metų baldininkai neplečia klientų rato Anglijoje, projektinę gamybą orientuoja į kitas rinkas: Artimuosius Rytus, Vokietiją, Skandinaviją, tačiau nemano, kad praras Anglijos rinką.

„Nerimo yra daug ir niekas negali atsakyti, kaip bus. Neseniai grįžau iš Londono, kalbėjausi su keliais partneriais, jie ir patys negali paaiškinti ir nenumano, kuo viskas baigsis. Kam ruoštis, nežinome ir mes. „Kietojo išėjimo“ iš ES atveju gali atsirasti eksporto mokestis, tačiau jį mokėtų mūsų užsakovai. Mus labiau neramina svaro kurso svyravimai – kaip ši valiuta reaguos į šią situaciją“, – kalbėjo R. Grauslys.

Šešėlis virš beveik 800 įmonių

Lietuvos užsienio prekybos duomenys rodo, kad Didžioji Britanija yra tarp svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių (DB tenka 5,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto) ir užima šeštą vietą didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše.

Palyginti su 2017 m. sausiu-lapkričiu, eksportas į šią šalį pernai išaugo 11 proc., daugiausia buvo eksportuota baldų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (21,6 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto į JK), plastikų ir jų gaminių (12,7 proc.), naftos produktų (8,3 proc.), trąšų (7,9 proc.).

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2017 m. Į Jungtinę Karalystę eksportavo 776 Lietuvos įmonės. Prekių eksportas sudarė 808,7 mln. eurų (arba 1,5 proc. BVP), paslaugų eksportas –347,6 mln. eurų, su eksportu buvo susijusios 20 tūkst. darbo vietų.