Didžiajai daliai kriptovaliutų lemta žlugti: kam skaudės labiausiai
Šiuo me­tu eg­zis­tuo­ja apie 2 tūkst. krip­to­va­liu­tų ir 99 proc. jų lem­ta žlug­ti, nes už di­džio­ji da­lis jų yra spe­ku­lia­ci­ja, ne­tu­rint jo­kios idė­jos, kaip tai pa­vers­ti vi­suo­me­nei nau­din­ga pa­slau­ga. Taip LRT.lt sa­ko „Swed­bank“ vyr. eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis. Tuo me­tu „Re­vo­lut“ vers­lo plė­tros va­do­vas And­rius Bi­čei­ka ti­ki­na, kad net jei krip­to­va­liu­tos ne­bus nau­do­ja­mos at­sis­kai­ty­mams, joms iš­nau­do­ti ga­li bū­ti be­ga­lė ki­tų bū­dų. Ta­čiau abu su­tin­ka – pre­kiau­jan­tys krip­to­va­liu­to­mis ir in­ves­tuo­jan­tys į jas ga­li skau­džiai nu­deg­ti.

Pasak N. Mačiulio, daugybė kriptovaliutų pavyzdžių rodo, kad tai – labiau spekuliacinis įrankis nei bandymas sukurti naudingą produktą.

Žinoma, yra ir žmonių, kurie nebando sukčiauti ir iš tiesų turi gerų idėjų, tokiu būdu bando pritraukti finansavimą, sukurti kažkokią paslaugą, kuri suteiks naudos visuomenei.

„Tai yra visiškai nereguliuojama rinka, kur bet kas, turėdamas bent šiek tiek programavimo įgūdžių, per vieną ar dvi dienas gali sukurti savo kriptovaliutą. Tokių oportunistiškai nusiteikusių kvaziverslininkų yra tikrai daug, nes šiuo metu yra beveik 2 tūkst. kriptovaliutų. Kai kurios akivaizdžiai yra šios naujos technologijos pašiepimas, jomis neplanuojama sukurti nei naujos mokėjimų sistemos, nei kažkokios kitokios naudos visuomenei. Tai parodo vien jų pavadinimas, pavyzdžiui, „Putincoin“, „Shitcoin“.

Žinoma, yra ir žmonių, kurie nebando sukčiauti ir iš tiesų turi gerų idėjų, tokiu būdu bando pritraukti finansavimą, sukurti kažkokią paslaugą, kuri suteiks naudos visuomenei. Tačiau iki šiol matome, kad didžioji dalis kriptovaliutų nepavirto į nieką, kas būtų naudinga visuomenei, tai yra daugiau eksperimentinė spekuliacinė dirva“, – teigia pašnekovas.

Savo ruožtu A. Bičeika kriptovaliutas vadina pažangiu būdu sukurti alternatyvą egzistuojančiai tradicinei pinigų sistemai.

„Daug ekonomistų, net ir Nobelio premijos laureatų visame pasaulyje pasisako prieš kriptovaliutas. Be abejo, tokia pozicija yra tikrai saugesnė, o žinomiems ekonomistams svarbu išsaugoti ir savo reputaciją, todėl manęs toks jų aiškinimas nestebina. Tačiau nemanau, kad yra tikslu kriptovaliutas aiškinti lyginant jas su tradicinėmis (fiat) valiutomis, kadangi tai yra iš esmės skirtingos sistemos.

Kriptovaliutos būtent ir buvo kurtos kaip priešprieša egzistuojančiai pinigų sistemai. Pasaulyje jau buvo ne vienas bandymas pakeisti tūkstančius metų egzistuojančią pinigų sistemą, tačiau tie bandymai žlugdavo, ir šiandien daugeliui ekonomistų tokie atvejai tampa dar vienu argumentu prieš kriptovaliutas. Vis dėlto kriptovaliutos yra neabejotinai masiškiausiai, plačiausiai paplitęs tokio tipo eksperimentas“, – kalba A. Bičeika.

Pasak jo, blockchain technologija, kuria grįstos kriptovaliutos, yra daug pažangesnis būdas, nei bandymai tiesiog spausdinti naujus pinigus ar sieti dolerį su elektra.

Nerijus Mačiulis./

Išliks vienetai

A. Bičeika lygina kriptovaliutas su auksu, ir sako, kad net jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų.

„Daugelis sunkiai galėtų paaiškinti, kodėl aukso vertė yra būtent tokia, kokia yra. Be to, kalbėdami apie auksą, kalbame tiesiog apie jo plytas, kurių nenusineši į parduotuvę susimokėti už prekes. Tačiau tai yra fiziškai baigtinis turtas, dėl kurio vertės sutaria rinka.

Kriptovaliutos man tuo yra panašios į auksą – jos yra matematiškai baigtinis turtas, kuris galbūt nėra pats patogiausias atsiskaitymo būdas, tačiau kurį galima gana gerai suprasti, vertinant jį kaip naują turto formą. Be to, skirtingos kriptovaliutos yra naudojamos skirtingų paslaugų kūrimui, todėl galima pagrįstai spėti, kad ateityje kriptovaliutų ir blockchain technologijų populiarumas priklausys nuo to, kiek populiarios ir naudingos bus jais pagrįstos decentralizuotos paslaugos. Net jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų“, – tikina A. Bičeika.

Andrius Bičeika./ „Revolut“ nuotrauka

Tačiau N. Mačiulis lygina kriptovaliutų burbulą su internetinių parduotuvių burbulu (dot-com), stebėtu 1995–2001 metais, ir sako, kad iš esamų kriptovaliutų kažkuo prasmingu pavirs vos keletas.

A. Bičeika: jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų.

„Tokių istorijų jau matėme dot-com burbulo eros metu, kuomet, išplitus internetui ir galimybei įmonėms kurti savo internetinės prekybos platformas, atsirado dešimtys tūkstančių internetinių puslapių, ilgą laiką nieko nekūrusių, tik pardavinėjusių viziją, kad bus pelningos ateityje. Tos eros rezultatas buvo toks, kad 9 iš 10 bankrutavo, nors gimė ir kelios labai stiprios internetinės bendrovės, kurių paslaugomis daugelis pasaulio gyventojų naudojasi ir dabar.

Manau, kad kriptovaliutų burbulas yra dar labiau spekuliacinis ir dar didesnė dalis kriptovaliutų yra nieko nesukursiančios. Tačiau iš tų poros tūkstančių turbūt atsiras kelios, kurios, naudojant blockchain technologiją, ką nors sukurs, pritaikys ją srityse, kur yra neišspręstų verslo ar visuomenės problemų. Tų sričių, kuriose bus panaudota blockchain technologija mes turbūt matysime nemažai, bet kol kas, stebėdami didžiulį kriptovaliutų katilą, matome daug neracionalumo ir mažai sukuriamos vertės visuomenei“, – teigia N. Mačiulis.

Rizikuoja netekti visų pinigų

Pasak N. Mačiulio, neverta spėlioti, kada bus pasiektas kriptovaliutų pikas ar dugnas, tačiau, jo manymu, savo piką jos jau pasiekė, jis yra praeityje, o dabar – nuosmukio stadija. Kriptovaliutų žlugimo pasekmes pajus tik užsiimantys jų prekyba, investavimu į jas bei joms reikalingų technologijų tiekimu, tačiau, kaip pastebi eonomistas, dalis visuomenės žalą jaučia netiesiogiai.

„Pasekmės – labai lokalizuotos. Iš to pelnosi asmenys, kurie sukuria kriptovaliutas ir įtikina pirkėjus jas pirkti bei kriptovaliutų „kasimo“ įrangą parduodantys asmenys. Tai yra labai aiški sritis, kur gaunamos pajamos, visi kiti tik spekuliuoja, turėdami neracionalių lūkesčių. Tai yra žmonės kurie gali patirti ir jau patyrė nuostolių, kai kriptovaliutų kainos smuko.

Andrius Bičeika: „Daug ekonomistų, net ir Nobelio premijos laureatų visame pasaulyje pasisako prieš kriptovaliutas.“

Likusi visuomenės dalis neigiamas pasekmes jaučia netiesiogiai – vien dviejų populiariausių kriptovaliutų sandorių tvirtinimui per metus sunaudojama 10 kartų daugiau elektros energijos, nei sunaudoja Lietuva. Elektros energija naudojama tose valstybėse, kur elektra pigiausia, išgaunama iš anglies. Tai yra aplinkos teršimas, nekuriant jokios vertės visuomenei“, – kalba N. Mačiulis.

Pasak A. Bičeikos, kol kas pagrindiniai nuostoliai, žlungant kuriai nors kriptovaliutai, yra į ją investavusių žmonių pinigai, tačiau galima tik džiaugtis tuo, kiek naujų idėjų, diskusijų ir teorijų sukūrė kriptovaliutų išpopuliarėjimas.

„Net kurios nors kriptovaliutos žlugimas nebūtinai reikštų, kad žlunga visa sistema. Tačiau kadangi kriptovaliutos nėra leidžiamos vyriausybių, jų žlugimas (priešingai, nei kurios nors fiat valiutos) neturėtų sukelti didelių politinių ar sisteminių implikacijų.

Kriptovaliutų ateitį gali paveikti ne vienas veiksnys – gali būti kokios nors technologinės klaidos, kurias taisyti yra turbūt lengviausia, gali keistis žmonių rodomas pasitikėjimas, kuris dabar ir yra pagrindinis decentralizacijos variklis, įtakos gali turėti ir kokios nors besiformuojančios visuomenės nuostatos. Bet kuriuo atveju verta pažymėti, jog žmonės, prekiaudami ar investuodami į kriptovaliutas, gali netekti visų savo pinigų, ir tai jie turi labai aiškiai ir sąmoningai suprasti“, – sako A. Bičeika.