Didysis Lietuvos kripto lošimas
Ne­kreip­da­ma dė­me­sio į ri­zi­kas Lie­tu­va spar­čiai tam­pa vi­sos Eu­ro­pos krip­to­va­liu­tų sos­ti­ne, ra­šo­ma lei­di­ny­je „Po­li­ti­co“.

Tik aukštos prabos pokerio žaidėjas valstybę gali privesti prie didelio masto lošimo kriptovaliutomis.

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos startuoliai iš viso surinko vos apie 150 milijonų eurų. Tada startuolių finansavimo scena dramatiškai pasikeitė – kompanijos per daugmaž metus surinko daugiau, nei pusę milijardo eurų.

Europarlamentaras Antanas Guoga, prie pokerio stalų geriau žinomas kaip „Tony G“, yra vedančioji Lietuvos pastangų tapti Europos kriptovaliutų sostine jėga.

Lietuvos atvirų rinkų, patogios politikos ir pigaus gyvenimo būdo pavilioti kripto verslininkai iš viso pasaulio – daugiausiai jauni vyrai – susitinka Lietuvoje, nedidelėje Rytų Europos valstybėje, kurioje gyvena vos 2,9 milijonai gyventojų. Vargu, ar kitokiu atveju šie verslininkai būtų čia atvykę.

Tarp kripto verslininkų akcijų biržą pakeičia skaitmeninės valiutos – užkoduoti skaitmeniniai vienetai, kurie, pagal apibrėžimą, nėra remiami jokio centrinio banko. Kriptovaliuotos, kurių pati žinomiausia – bitkoinas, vertę gauna tuomet, kai jomis ima domėtis investuotojai. Vertę kuria tiek interesas, tiek ir jų stygiaus idėja – bendras skaitmeninių vienetų skaičius dažniausiai nuo pat valiutos atsiradimo yra ribotas.

Nepaisant ypatingo skaitmeninių valiutų vertės nepastovumo, pasaulinėje rinkoje kriptovaliuotos dabar yra vertos apie 236 milijardų eurų. Pasak portalo CoinMarketCap.com, Lietuvos kriptobroliai (crypto bros) pirmauja šiame sporte patys leisdami skaitmenines valiutas ar pirminius kriptovaliutos siūlymus (ICO). Vien praėjusiais metais naudodamiesi ICO ir blokų grandinės technologijomis jie surinko apie pusę milijardo eurų.

Skaitmeninių valiutų dėka vykstantis tikrų pinigų atitekėjimas padeda skatinti Lietuvos ekonomikos augimą. Anot Europos Komisijos, šiemet ji turėtų augti net 3,1 procentais taigi net 2,3 procento perkopdama likusių Europos Sąjungos valstybių vidurkį.

Anot europarlamentaro Antano Guogos, tai, kas čia vyksta yra tikra revoliucija.

Su tuo sutinka ne visi.

Centriniai bankai ir ekonomikos reguliuotojai visoje Europoje sutinka, kad kriptovaliutos gali tapti neteisėtai plauti pinigus nusikaltėliams padedančiu įrankiu, nelegaliai gautis pinigus verčiant neatsekamais skaitmeniniais kreditais. Šis rūpestis su Rusija besiribojančiai Lietuvai yra itin aktualus. Kol nei pasauliniu, nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos mastais neegzistuoja joks kriptovaliutas reguliuojantis mechanizmas, investuotojų rizikos yra iš tiesų didelės.

Kas, rūpesčiai?

Lietuva toli gražu nėra pirmoji Europos valstybė, pradėjusi kviesti investuotojus į blokų grandine grįstas technologijas. Tačiau tikėtina, kad ji tai daro kur kas sistemingiau, nei kitos valstybės tobulindama savo interneto tinklus, idant jais būtų galima vykdyti sudėtingas duomenų ir informacijos atžvilgiu operacijas ir užtikrindama, kad finansinėms inovacijoms netrukdytų įvairūs reguliavimai.

„Lietuva yra paleidimo aikštelė, kurioje barjerai yra minimalūs. ... Taip pat ji yra saugi,“ – teigė kanadietis verslininkas Bradas Moore, blokų grandinės technologijomis grįstos Medicininės marihuanos edukacijos platformos (Global Cannabis Applications Corp, GCAC) įkūrėjas bei tokio Lietuvos kripto pokyčio entuziastas.

Kol Lietuvos kriptobroliai džiūgauja, visos Europos finansinės rinkos reguliuotojai ir centriniai bankininkai nerimauja.

Kol Lietuvos kriptobroliai džiūgauja, visos Europos finansinės rinkos reguliuotojai ir centriniai bankininkai nerimauja.

Kaimyninėje Ukrainoje kriptovaliutomis grįsto verslo išaugimas iššaukė su tuo susijusios kriminalinės veiklos bangą.

Markas Carney, Anglijos centrinio banko vadovas, anksčiau šiais metais tvirtino, kad reikia smarkiai apriboti kriptovaliutų verslą, kurios, anot jo gali būti naudojamos nelegaliai veiklai ir potencialiai trukdyti tradicinei finansinei sistemai.

Iki 1990 metų Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusiai Lietuvai verta sunerimti dėl dar vieno dalyko: sparčiai augantis kriptovaliutų sektorius gali tapti didele nelegalių iš Rusijos kriminalinio pasaulio plūstančių pinigų skalbykla. Kaimyninė Latvija vis dar kapanojasi iš visą valstybę supurčiusio skandalo, į kurį įsivėlė trečias pagal dydį Latvijoje bankas, kuris šiais metais buvo priverstas užsidaryti dėl kaltinimų „institucionalizuotu pinigų plovimu.“

Anot Mariaus Jurgilo, Maskvos infiltravimosi į Lietuvos ekonomiką niekas nenori, nes tai yra nesuderinama su nacionaliniais interesais.

Industrijos žaidėjai taip pat supranta, kad šioje sferoje trūksta įžvalgumo. „Verslo operacijos nebūtinai yra saugios ir skaidrios,“ – teigė Ilja Laurs, „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo fondo ir inkubatoriaus bendrakūrėjas.

Kol nėra jokių lietuviškų kriptovaliutas reguliuojančių įstatymų, pinigus generuojantys verslininkai yra mažiau atskaitingi investuotojams, nei kad būtų tradicinėje pirminio viešojo siūlymo (IPO) akcijų biržoje. Investuotojų pinigus kriptovaliutų verslininkai gali lengvai išnaudoti siekiant asmeninės naudos. Anot Ilja Laurso: „Jūs galite sau pirkti „Lamborghini“ automobilius ir tai paversti transporto išlaidomis.“

Finansų ministerija kriptovaliutų sektoriui sukūrė apmokestinimo ir dalyvavimo rinkoje nuostatas, tačiau kol kas joks įstatymas nėra kuriamas.

Finansų ministerija kriptovaliutų sektoriui sukūrė apmokestinimo ir dalyvavimo rinkoje nuostatas, tačiau kol kas joks įstatymas nėra kuriamas.

Vilniaus vilkai

Šio ekonominio sprogimo ženklai regimi visame Vilniuje.

Futuristiškai atrodantis pastatas, kuriame įsikūręs „Blockchain Centre Vilnius“, stūkso virš Neries, gana arti poros metų senumo „Barclays“ finansinių technologijų centro, pavadinto „Rise Vilnius“. Dėka naujų investicijų iš bankų ir rizikos kapitalo įmonių visame mieste kuriasi startuolių inkubatoriai.

Šie itin modernūs keistai šalia Vilniaus senamiesčio bei komunistinės architektūros likučių nusėdę pastatai yra natūrali tokių kriptobrolių, kaip Danielius Stasiulis, aplinka.

„BitDegree“, besivadinančios „pirmąja pasaulyje blokų grandinės technologija grįsta edukacijos platforma“ kūrėjas teigė, kad tokie žmonės kaip jis yra finansavimo „revoliucijos“ Lietuvoje vedliai. Tokio pobūdžio stačiokiškumas yra tipiškas menkinimui nepasiduodančioje Vilniaus startuolių bendruomenėje.

„Politico“ Danielius Stasiulis teigė, kad bendruomenės nariai yra 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę dirbantys verteivos.

Vos per porą metų įvykęs pokytis yra iš tiesų stebėtinas. Pasak „Startup Lithuania“ ir „Blockchain Centre Vilnius“ kūrėjų, per pastaruosius 10 metų Lietuvos startuoliai iš viso surinko vos apie 150 milijonų eurų. Tada startuolių finansavimo scena dramatiškai pasikeitė. Anot vyriausybės atstovų ir vietinių startuolių organizacijų – kompanijos per daugmaž metus surinko daugiau, nei pusę milijardo eurų.

Vytautas Karalevičius, „blokų grandinės eros banko“ „Bankera“ įkūrėjas, buvo vienas iš asmenų, padėjusių Lietuvai atsidurti pasaulio kriptovaliutų.

Nors kriptovaliutų loterija yra rizikingas reikalas, Antanas Guoga tiki šios sėkme.

Nors daugiausiai pinigų užsienyje ši įmonė surinko iš pasaulinių klientų, Vytautas Karalevičius didžiąją dalį jų investuoja į Lietuvą dėl paprastos priežasties – Lietuva turi kone greičiausią internetą Europoje ir jis yra labai pigus.

Vilnius neketina stabdyti arklių. Antanas Guoga, užaugęs Lietuvoje ir Australijoje nori Lietuvos sostinei suteikti pasaulinio svorio.

Tarp Strasbūro, Briuselio ir Vilniaus gyvenantis politikas turi ambicijų savo namus paversti „pasauline kriptovaliutų sostine.“

Jis tikisi perspektyvius investuotojus pritraukti visiškai nauju blokų grandinės centru.

Vien kriptobroliai?

Centro viduje, tarp raudonmedžio dekoracijų darbuojasi verslininkai iš Australijos, Singapūro bei Lietuvos.

Vis dėlto kai kurios nerimą keliančios tendencijos – kaip antai lyčių nelygybė – atsikartoja ir Vilniaus technologijų centruose

Naujuose Vilniaus startuolių centruose nėra itin daug moterų, norinčių pasipelnyti iš kriptovaliutų sprogimo.

Verslininkai Vilniuje skaičiuoja, kad daugmaž keturis penktadalius sektoriaus narių sudaro vyrai, o likęs moterų penktadalis negauna tokios pat naudos iš sektoriaus augimo.

Kadangi sektoriuje nėra pakankamai moterų, kad jos padėtų viena kitai, viešintų viena kitos projektus ar kurti ryšius jau egzistuojančiuose tinkluose, joms daug sunkiau įsilieti į augantį kriptobrolių klubą.

Kas toliau?

Nors kriptovaliutų loterija yra rizikingas reikalas, Antanas Guoga tiki šios sėkme.

Jis teigė, kad tie, kurie sektoriuje stumiasi į priekį nėra pašėlę ir azartiški kriptobroliai, o sunkiai dirbantys verslininkai, nuoširdžiai norintys sukurti kokybišką produktą, kurie praturtėja tik tuomet, jei jų projektai yra sėkmingai įgyvendinami.

Ir jei atsiras kokia nors šalis, galinti stačia galva pasinerti į kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijas, ja gali tapti maža ir vis dar iš visų jėgų gerai gyventi besistengianti, savo nišos ieškanti Lietuva.