Didėjant MMA, paslaugos ir prekės brangs
Nuo ki­tų me­tų mi­ni­ma­liai mė­ne­si­nei al­gai (MMA), ti­kė­ti­na, di­dė­siant 30 eu­rų – iki 430 eu­rų, ana­li­ti­kai tei­gia, kad toks jos dy­dis yra sau­gus dar­buo­to­jams, ta­čiau ga­li pa­kenk­ti smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui re­gio­nuo­se. Kai ku­rie vers­li­nin­kai, mo­kan­tys tik mi­ni­ma­lias al­gas, sa­ko kel­sian­tys pa­slau­gų ir pro­duk­tų kai­nas, ki­ti ti­ki­na, kad jų vers­lui tai ne­tu­rės įta­kos.

430 eurų minimalią algą nuo sausio mėnesio siūlanti nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad dėl to turėtų augti mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamoji galia, bet pripažįsta, jog augs infliacija, blogės ne itin pelningų įmonių finansinė padėtis.

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl MMA didinimo, nuo kitų metų ji turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų, tačiau dėl mokesčių reformos realiai popieriuje ši suma bus 555 eurai.

SADM duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst. darbuotojų, kurių darbo užmokestis nesiekia 430 eurų, todėl kitų metų valstybės biudžete MMA didinti reikės 13 mln. eurų.

Kaip skelbė ministerija, 2018 metų liepą minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst., o mažiau nei minimalią algą – apie 99,6 tūkst. darbuotojų.

„Regionuose greičiausiai bus iššūkių smulkiajam verslui su šia alga susidoroti, bet ekonomikos pulsas yra gana aukštas, kainos kyla labai sparčiai, ir kainų augimas paliečia visus, ne tik tuos, kurių atlyginimas auga sparčiau, tad MMA padeda šiek tiek tą kainų diktuojamą tempą pasivyti“, – aiškino banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, viena pastarųjų metų infliacijos augimo kertinių priežasčių ir buvo paslaugų bei kainų kilimas, nes paslaugų sferoje darbo sąnaudos sudaro pagrindinę dalį. I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiuo metu darbo užmokestis kyla daug sparčiau už kainas – jos auga 1,8 proc. per metus, o atlyginimai – apie 10 procentų.

„Didžiausia problema vertinant šiuos rodiklius yra ta, kad nemažai žmonių, kurie gyvena regionuose ir yra efektyvios darbo rinkos užribyje, neturi derybinės galios išsiderėti didesnio darbo užmokesčio, o nuo kylančių kainų pasislėpti jie negali. Tokiems žmonėms, natūralu, perkamoji galia mažėja ir MMA yra vienintelė galimybė šiek tiek vytis kylančią kainų kartelę“, – sakė ekonomistė.

Tačiau, anot jos, sąnaudų didėjimas gali priversti kai kurias smulkias ir vidutines įmones ne tik didinti kainas, bet ir užsidaryti.

„Keliamas MMA smulkiajam verslui sukelia gana didelę įtampą, nes jeigu tai nėra sudėtingas verslas, kuriantis didelę pridėtinę vertę, jis dirba žemomis pelno maržomis, ir kiekvienas toks gana drastiškas sąnaudų ūgtelėjimas gali priversti tą verslą užsidaryti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ministerija, be kitų MMA didėjimo rizikų, išskiria ir jaunimą – jam gali būti sunkiau patekti į darbo rinką. Tačiau „Luminor“ ekonomistė sako, kad šiuo metu jaunimo nedarbas yra nedidelis, ir patekti į darbo rinką jam nėra sudėtinga.

Sveikina algos didinimą

Šakių mažmeninės prekybos įmonės „Gulbelė“, turinčios 59 „Aibės“ aljansui priklausančias parduotuves, kepyklėlę, kavinę-piceriją, cukrainę ir restoraną, vadovas Arūnas Tarnauskas sako, kad MMA turi kilti, ir neigiamos įtakos dėl to įmonei jis teigia nematantis. „MMA didinimą vertinu teigiamai, jis turi pakilti, turi žmonės daugiau uždirbti, o verslui labai neigiamos reikšmės mes nematome. Įsivaizduojame, kad šitoks numatomas dydis būtų suvaldomas“, – aiškino A. Tarnauskas.

Anot jo, padidėjusias sąnaudas įmonė kompensuos optimizuodama darbo našumą – bus atsisakoma nepelningų veiklų ir operacijų arba jos modernizuojamos. A. Tarnauskas neatmeta to, kad bus didinamos ir prekių kainos. Pasak jo, apie puspenkto šimto darbuotojų turinčioje įmonėje atlyginimai yra didesni nei MMA, tačiau jai didėjant įmonė turės didinti jiems algas.

Kaip sako Panevėžyje veikiančios siuvimo įmonės „Aistina“ vadovas Petras Morkvėnas, MMA didinimas jo įmonei jokios įtakos neturės. „Pas mus minimalios algos niekas negauna, todėl trisdešimt eurų MMA didinimas mums jokios įtakos neturės“,– komentavo P. Morkvėnas. Portalo rekvizitai.lt duomenimis, šioje įmonėje dirba 48 darbuotojai.

Valymo paslaugos brangs

Kauno patalpų valymo bendrovės „Vitaresta“, turinčios apie 1 tūkst. darbuotojų, vadovė Rasa Petrovė teigia, kad beveik visi jie gauna minimalią algą, todėl bendrovė bus priversta didinti paslaugų kainą.

„Darbuotojams, aišku, gerai tie keli eurai į kišenę, o pačiai įmonė neturi jokios kitos galimybės, tik didinti kainą, nes kai yra tūkstantis darbuotojų, jeigu nuo kiekvieno darbuotojo po 30 eurų, ir dar visi kiti mokesčiai, tai labai dideli pinigai, tikrai įmonė tokio pelno neturi, ir esame priversti didinti paslaugų kainą“, – aiškino R. Petrovė. Anot jos, įmonė tikriausiai praras dalį klientų, be to, gali padaugėti ir šešėlyje veikiančių įmonių.