Didėja elektros kaina
Bal­ti­jos ša­ly­se dėl šil­tų ir sau­sų orų bei Suo­mi­jos at­omi­nės elek­tri­nės pra­sto­vos pra­ėju­sią sa­vai­tę to­liau bran­go elek­tra. 

Kaip pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“, trijose Baltijos šalyse elektra vidutiniškai pabrango 0,7 procento. Lietuvoje ir Latvijoje kaina pakilo 0,72 proc., iki 54,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 0,73 proc., iki 54,11 euro. Ekspertų teigimu, kaina regione nesustoja augti nuo mėnesio pradžios. Pasak „Elektrum Lietuvos“, liepos 16–22 dienomis elektros suvartojimas smuko 0,6 proc., iki 470,2 gigavatvalandžių (GWh): Lietuvoje – augo 1,8 proc., iki 220,6 GWh, Latvijoje – smuko 0,1 proc., iki 126,2 GWh, Estijoje – 5 proc., iki 123,5 GWh. Praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne savaite, išaugus gamyba vėjo jėgainėse, elektros gamyba Baltijos šalyse didėjo 5,3 proc., iki 299,2 GWh – kartu pasigaminta 64 proc. reikalingos elektros. Latvijoje ir Lietuvoje pagaminta atitinkamai 57 proc. ir 21 proc., o Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 46 procentus.

Kaip jau pranešė „Lietuvos žinios“, nuo liepos 30 dienos planuojama dėl remonto iki spalio 9 dienos sustabdyti elektros energijos tiekimą 700 MW galios jungtimi su Švedija „NordBalt“. Beveik tris mėnesius Lietuvos elektros energijos rinka versis be trečdalio energijos, įprastai importuojamos iš Švedijos. Tikėtina, kad per tą laiką Baltijos valstybėse kilstelės energijos kaina, o didesnėmis apkrovomis turės būti naudojami kiti energijos šaltiniai – jungtys su Lenkija, Latvija, Rusija ir Baltarusija. Daugiau energijos gamins ir Lietuvos jėgainės. Energetikos ministerija pažymi, kad konkurencingas elektros kainas esą turėtų palaikyti šiuo metu veikianti 500 MW galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija. Pirmąjį šių metų ketvirtį „NordBalt“ prieinamumas rinkai buvo 94 proc. (2017 metais – 84 procento).