Dėmesio centre – investicijos į gamybos pajėgumus ir skaitmeninimas
Apie pu­sę Bal­ti­jos ša­lių di­džių­jų įmo­nių fi­nan­sų va­do­vų nau­jus me­tus pa­si­tin­ka ga­na op­ti­mis­tiš­kai – ma­no, kad šiais me­tais ap­lin­ka vers­lui ir to­liau bus pa­lan­ki. Tie­sa, įmo­nių veik­los pri­ori­te­tai tri­jo­se ša­ly­se bus skir­tin­gi, sa­ko­ma SEB ban­ko pra­ne­ši­me spau­dai. 

Kas penkta Lietuvos didžioji įmonė numato, kad svarbiausias 2019 metų veiklos prioritetas bus investicijos gamybiniams pajėgumams didinti, tiek pat šalies įmonių prioritetą teiks ir plėtrai užsienyje.

Latvijos didžiosios įmonės daug dėmesio skirs produktų ir paslaugų naujovėms (22 proc.), Estijos – skaitmeninimui (19 proc.). kaip skelbiama pranešime spaudai, tai parodė SEB bankų atlikta didžiųjų Baltijos šalių bendrovių finansų direktorių apklausa.

Skaitmeninius kanalus pardavimams didinti naudoja 48 proc. Lietuvos įmonių, daugiau negu trečdalis (39 proc.) Estijos ir kas ketvirta Latvijos įmonė.

„Šiuos skirtumus lemia tai, kad Latvijos ir Estijos didžiosios įmonės labiau nei Lietuvos susidūrė su mažėjančiu pelningumu. Tai jos siekia spręsti mažindamos išlaidas, tam pasitelkdamos naujoves, skaitmeninimą, automatizavimą, ar didindamos pelningumą, taip pat kurdamos didesnės vertės produktus ir paslaugas. O Lietuvos didžiosios įmonės, tarp kurių nemažai yra pramonės sektoriaus atstovių, siekia pasinaudoti iki šiol gana smarkiai augusia ekonomika eksporto rinkose ir padidinti vietos gamybos pajėgumus, kad ateityje galėtų parduoti daugiau ir pasiekti didesnę masto ekonomiją“, – pranešime spaudai teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Pasak jo, geografinė plėtra Lietuvos įmonėms taip pat išlieka vienu pagrindinių strategijos prioritetų – plėstis užsienyje skatina sėkmingai įsigyjamos naujos įmonės ir didėjantis eksporto mastas, kuris Lietuvoje yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Pastebime, kad 2018 metais išaugo Lietuvos įmonių eksportas į JAV, aktyviau žengiama į Pietryčių Azijos šalis, Kiniją.

Aktualu mažinti išlaidas

Išaugusios ir tebeaugančios algos vis daugiau Baltijos šalių įmonių verčia susirūpinti pelningumo mažėjimu. Tai patvirtina ir apklausos rezultatai – išlaidų mažinimas buvo trečias dažniausiai Lietuvos įmonių finansų vadovų įvardijamas prioritetas kitiems metams.

„Nepaisant to, kad Lietuvoje įmonių pelnas dar vis auga, išlaidų mažinimas dažnai įmonei išlieka labai aktualus. Įmonių išlaidos didėja ne tik dėl augančių atlyginimų, bet ir dėl brangstančių žaliavų. Pavyzdžiui, pastaruosius metus brango degalai, elektra, dujos, bitumas ir kitos žaliavos, svarbios statybos, transporto, gamybos įmonėms“, – sako V. Juzikis.

Kitąmet išlaidas planuoja mažinti 16 proc. Latvijos ir 13 proc. Estijos didžiųjų įmonių.

Didėja dėmesys skaitmeninimui

Nors Lietuvoje skaitmeninimą kaip pagrindinį 2019-ųjų veiklos prioritetą nurodo šiek tiek mažiau įmonių nei kaimyninėse šalyse (Lietuvoje – 15 proc., Latvijoje – 18 proc., Estijoje – 19 proc.), būtent mūsų šalyje kol kas daugiau didžiųjų įmonių skaitmeninius kanalus pasitelkia pardavimams didinti.

Apklausa rodo, kad skaitmeninius kanalus tam naudoja beveik pusė (48 proc.) Lietuvos įmonių, daugiau negu trečdalis (39 proc.) Estijos ir kas ketvirta Latvijos įmonė. Tiesa, Estijoje, palyginti su kaimynėmis, yra daugiau įmonių, kurios didesnę dalį savo produkcijos parduoda internetu (10 proc. įmonių).

Nors elektroninės prekybos dalis nuo visos apyvartos Baltijos šalyse dar išlieka santykinai menka palyginti su Skandinavijos šalių rinkomis ar, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, įmonių skiriamas dėmesys šiai sričiai tik patvirtina, kad artimiausioje ateityje ir Baltijos šalyse laukiama reikšmingo proveržio. Pažymėtina, kad vos 13 proc. visų apklaustų Baltijos šalių finansų vadovų teigia, kad skaitmeninimas šiuo metu dar nėra svarbus jų veiklos strategijoms.

Tai yra šeštoji SEB banko kasmet atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa. 2018 metų apklausoje dalyvavo 226 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat atskleidžia svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.