Dauguma gyventojų planuoja išlaidas ir pajamas
Di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pla­nuo­ja ir sa­vo pa­ja­mas, ir iš­lai­das, taip pat ži­no šei­mos mė­ne­sio iš­lai­das svar­biau­siems po­rei­kiams. Ta­čiau sa­vo ir šei­mos fi­nan­si­nius pla­nus su­da­ro tik kiek dau­giau nei penk­ta­da­lis gy­ven­to­jų, o dau­gu­ma šių pla­nų api­ma trum­pes­nį nei re­ko­men­duo­ja­ma lai­ko­tar­pį.

Tai parodė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Kaip teigiama bendrovės pranešime spaudai, savo kasdienius finansus – išlaidas ir pajamas – planuoja didžioji dauguma apklaustų šalies gyventojų. 9 iš 10 respondentų nurodė planuojantys išlaidas: 63 proc. – visas išlaidas, 28 proc. – didžiąsias išlaidas. Tuo tarpu pajamas planuojantys nurodė trys ketvirtadaliai (76 proc.) respondentų.

Lemia ir išsimokslinimas

Pajamas dažniau planuoja 26–55 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Tai daro didžioji dauguma apklaustų vadovų (daugiau kaip 92 proc.), taip pat labiausiai planuojančių pajamas profesijų trejetuke atsidūrė namų šeimininkės ir smulkieji verslininkai.

Tuo tarpu savo išlaidas dažniau planuoja didžiausių pajamų, taip pat miestų gyventojai. Tai dažniausiai daro vadovai (85 proc. planuoja visas išlaidas, o 15 proc. – didžiąsias išlaidas) ir namų šeimininkės (62 proc. planuoja išlaidas, o 33 proc. – didžiąsias išlaidas). Daugiausiai neplanuojančių išlaidų yra tarp studentų ir mokinių (21 proc.), bedarbių (18,4 proc.) bei ūkininkų (17,6 proc.).

Pasak pranešimo, apklausos metu dauguma (81 proc.) respondentų nurodė žinantys, kiek išleidžia savo bei savo šeimos svarbiausiems poreikiams per mėnesį. Teigiamai dažniau atsakė moterys ir didesnių pajamų respondentai. Nežinantys, kokiems pagrindiniams poreikiams išleidžiami pinigai, dažniau atsakė jaunesni, žemesnio išsilavinimo respondentai, taip pat jų daugiausia buvo tarp studentų ir mokinių bei bedarbių.

„Ilgalaikis finansų planavimas prasideda nuo kasdienių išlaidų ir pajamų vertinimo. Tai – pirmasis žingsnis link finansinio plano sudarymo ir sėkmingo jo įgyvendinimo. Tik žinodami savo finansinę situaciją, pagrindinius mėnesio įsipareigojimus bei numatomas pajamas, galime formuluoti savo finansinius tikslus bei numatyti, kaip jų pasieksime per kelerius metus. Apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų planuoja kasdienes išlaidas ir pajamas, tad belieka aktyviau pradėti planuoti finansus ilguoju laikotarpiu“, – pranešime teigė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Trumpam planuoti lengviau

Palyginti su praėjusiais metais, savo ir šeimos finansinius planus sudarančių žmonių dalis šiemet šalyje pastebimai išaugo – nuo 15 iki 23 proc. Visgi dažniau finansinis planas sudaromas gana trumpam laikotarpiui – iki dvejų (30 proc.) ar iki penkerių metų (28 proc.). 15 proc. respondentų jį yra sudarę iki 10 metų, 17 proc. – daugiau kaip 10 metų. Be to, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padaugėjo žmonių, kurie planuoja finansus trumpesniais laikotarpiais.

„Norint, kad asmeninis ir šeimos biudžetas nekeltų netikėtumų, finansus būtina planuoti kuo ilgesniam laikotarpiui, bent dešimčiai metų ir ilgiau. Būtent tokiam ilgam laikotarpiui rekomenduojama planuoti visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar išsilavinimo“, – pabrėžė dr. D. Kolmatsui.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.