Daugiau grąžos laukiama iš akcijų ir būsto nuomos
Pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus la­biau­siai pa­si­tei­si­no in­ves­ti­ci­jos į ri­zi­kin­gas tur­to kla­ses – ak­ci­jas ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Tur­to val­dy­to­jai prog­no­zuo­ja, kad šios in­ves­ti­ci­jos di­džiau­sią grą­žą teiks ir šie­met, o sau­gių in­ves­ti­ci­jų už­dar­bį su­nai­kins inf­lia­ci­ja.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ sudarytas 2017 metų Lietuvos investicijų indeksas rodo, kad pernai Lietuvos įmonių akcijos, davusios vidutinę 17 proc. grąžą, viršijo kitų pagrindinių turto klasių grąžą. Būsto kaina ir nuoma investuotojams davė 7,7 proc. grąžą. Vadinasi, 2017 metų sausį 1000 eurų investicija į akcijas, atėmus 3,7 proc. metų infliaciją, gruodžio 31 dieną buvo verta 1133 eurų, o tokia pat investicija į būstą – 1040 eurų.

2017 metų Lietuvos investicijų indeksas rodo, kad pernai Lietuvos įmonių akcijos, uždirbusios vidutinę 17 proc. grąžą, viršijo kitų pagrindinių turto klasių grąžą.

Priešingai atsitiko su investicijomis į Lietuvos valstybės obligacijas ir juolab į bankų indėlius. Obligacijos teikė 0,4 proc. grąžos, todėl, atėmus infliacijos rodiklį, investicijos buvo nuostolingos (-3,3 proc.). O indėlių grąža buvo nulinė, todėl sausį investuotas 1000 eurų metų pabaigoje nuvertėjo – dėl infliacijos buvo vertas tik 963 eurų. Nulinė indėlių grąža buvo ir 2016 metais.

Investicijos pasiteisina

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad vidutinė Lietuvos įmonių akcijų grąža pernai buvo gerokai didesnė už 11,1 proc. vidutinę Europos akcijų grąžą. Lietuvos įmonių akcijos per metus mažiau pabrango už JAV akcijas (24,6 proc.), bet, anot V. Rūko, iš esmės joms nenusileido, nes septintadaliu atpigo JAV doleris euro atžvilgiu.

Jis pažymėjo, kad investicijų nauda geriausiai matoma ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, per 20 metų nuo 1996-ųjų investicijos į visas 4 klases (akcijos, nekilnojamasis turtas, obligacijos ir indėliai) kasmet teikė vidutiniškai po 10,3 proc. grąžos. Per dešimtmetį nuo 2008-ųjų vidutinė metinė grąža buvo 3,9 procento.

Šis rodiklis gerokai nukentėjo dėl 2008–2009 metų krizės, o vien 2017 metais investicijų į visas turto klases indeksas pakilo 6,3 procento. Didžiausių nesėkmių per 20 metų investuotojai patyrė 2008 ir 2011 metais. 2009 metais šiek tiek grąžos davė tik indėliai, o kitos turto klasės pigo. Tais metais daugiausia krito nekilnojamojo turto ir bendrovių akcijų kainos. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu aktyvių investicijų grąža visada buvo didesnė už metinę infliaciją.

Galimybių investuoti yra

Investicijų rinkos ekspertai nemato priežasčių, kodėl kas nors turėtų keistis šiemet investuojant į valstybės obligacijas ir juo labiau į indėlius – čia investuoti pinigai vėl duos nulinę grąžą ir per metus nuvertės tiek, kiek užaugs infliacija, o indėliai – dar labiau, nes savo dalį už jų pinigų saugojimą pasiims bankai. „Galbūt Europos Centrinis Bankas pradės kelti palūkanas, tačiau tikrai dar ne šiemet“, – neabejoja V. Rūkas.

Prognozuoti būsto nuomos tendencijas, anot jo, irgi sunku. Paties būsto kainos gali būti šiek tiek koreguotos, bet būsto rinka šiemet didelės grąžos neuždirbs – tik tiek, kiek bus gaunama iš nuomos. Tai pasakytina pirmiausia apie didžiuosius miestus, nes mažųjų miestų ir miestelių būsto rinka yra visiškai kitokia ir ją lemia demografija.

Pelningesnė, anot eksperto, šiemet turėtų būti komercinių patalpų nuoma. „Taigi investuoti į nekilnojamąjį turtą tikrai verta, bet būsto sektorius šiemet turėtų būti šiek tiek nuošalyje“, – konstatuoja jis.

Daugiau grąžos investuotojams ir šiemet turėtų duoti Lietuvos bendrovių akcijos. „Jos svyruoja. Trumpuoju laikotarpiu gali būti ir didelio pelno, ir šiek tiek nuostolių, tačiau pasaulio ekonomika dabar yra itin stipri, įmonės uždirba pelno ir netgi jį didina. Tai palanku akcijų kainoms. Vidutinėje perspektyvoje tikrai galėčiau tikėtis uždarbio iš akcijų, juolab kad Lietuvos įmonių akcijos nėra nei pervertintos, nei brangios“, – svarsto V. Rūkas.

Pasak šio specialisto, kyla klausimas, ar yra galimybių pasinaudoti investicijų teikiamomis galimybėmis didinti savo turtą. Tai esą priklauso nuo to, ar žmonės dirba ir ar pakankamai uždirba.

Investicijų indeksas. / Šaltinis: INVL Asset Management

„Pernai buvo labai stipri darbo rinka. Dirbančių asmenų pagausėjo 1 proc., arba 12 tūkstančių – taigi Druskininkų dydžiu. O per trejus metus darbuotojų pagausėjo maždaug 40 tūkstančių – tai jau maždaug Alytus. Taigi visi, kurie nori dirbti, dirba, todėl tikėtis ateityje spartaus darbuotojų skaičiaus augimo neįmanoma, ir rinka turėtų stabilizuotis jei ne šiemet, tai bent nuo kitų metų. Kai darbuotojų pasiūla yra ribota, o paklausa didelė, turi kilti darbo kaina“, – teigia V. Rūkas.

Pasak jo, 2016 metais iki 400 eurų algą uždirbo 27 proc. darbuotojų, o dabar – 17 procentų. Atsiranda ir vis daugiau gerai uždirbančių žmonių. Likvidus žmonių finansinis turtas per metus padidėjo 1 mlrd. eurų ir nuo prieškrizinių laikų padvigubėjo.

Investicijų valdymo specialisto teigimu, 70 proc. savo lėšų Lietuvos gyventojai laiko indėliuose ir jų turtas nuvertėja, tačiau bent pažangą rodo tai, kad prieš dešimtį metų ši dalis siekė net 80 proc., nes finansinės institucijos už indėlius mokėjo palūkanas.

Investicinio turto klasių grąža, proc.

Turto klasė1996–2017 m.2008–2017 m.2017 m.
Būstas nuomai14,31,27,7
Būsto kaina Lietuvoje6,4–3,73,6
Lietuvos įmonių akcijos9,32,417,0
Trumpalaikės obligacijos ir indėliai4,82,10,0
Lietuvos ilgalaikės obligacijos6,74,20,4
II pakopos pensijų fondai4,7*3,54,5
Infliacija3,32,83,7
Lietuvos investicijų indeksas10,33,96,3

* Nuo įkūrimo 2004 m.

Šaltinis: „INVL Asset Management“

Lietuvos investicijų indeksas

Šaltinis: „INVL Asset Management“