Daug elektros naudojančios įmonės galės susigrąžinti dalį mokesčių
In­ten­sy­viai elek­tros ener­gi­ją sa­vo veik­lo­je nau­do­jan­čios pra­mo­nės įmo­nės ga­lės su­sig­rą­žin­ti da­lį su­mo­kė­tų įmo­kų už vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­čias pa­slau­gas (VIAP). To­kiai tvar­kai tre­čia­die­nį pri­ta­rė Vy­riau­sy­bė. Šių me­tų sau­sį nau­jo­ji par­amos sche­ma bu­vo su­de­rin­ta su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

VIAP lengvata laikotarpiu nuo 2019 metų sausio 1 dienos iki 2028 metų gruodžio 31 dienos galės pasinaudoti įmonės, kurios per metus sunaudoja daugiau nei vieną gigavatvalandę (1 GWh) elektros energijos.

Tokios įmonės galės susigrąžinti 85 procentus nuo elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skatinti skirtų VIAP mokėjimų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 metams patvirtinta elektros gamybai iš AEI skatinti VIAP įmoka yra 0,76 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 7 600 EUR/GWh.

Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau nei 1 GWh elektros energijos per metus suvartojančių įmonių Lietuvoje galėtų būti apie 150. Dalis šių įmonių priklauso tokioms pramonės šakoms kaip plastiko gamyba, trąšų ir azoto junginių gamyba, organinių ir neorganinių chemijos junginių gamyba, rafinuotų naftos produktų gamyba bei kitos.

Kol kas neaišku, kokią bendrą sumą galėtų susigrąžinti visos šalies įmonės. „Su Europos Komisija suderintoje schemoje numatyta maksimali suma – iki 30 mln. eurų per metus, tačiau tikrieji skaičiai bus aiškūs, pradėjus veikti šiam VIAP diferencijavimo modeliui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Andrius Jovaiša, Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai.

„Lietuvos žinios“ rašė, kad dideli energetikos mokesčiai mažina šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Turės atitikti nustatytus reikalavimus

Energetikos ministerijos teigimu, VIAP lengvata siekiama paskatinti įmones investuoti į energetinio efektyvumo didinimą. Todėl pramonės įmonės turės būti atlikusios energijos vartojimo auditus ne anksčiau nei prieš ketverius metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo dienos.

„Atsižvelgiant į energijos vartojimo auditų išvadas, įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti šias priemones diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos VIAP mokėjimų sumos. Taip pat į šią paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios neturi pradelstų mokėjimų už VIAP bei nėra priskiriamos sunkumų patiriančių įmonių kategorijai“, – teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Sutartys dėl VIAP dalies susigrąžinimo bus sudaromos su VIAP lėšų administratoriumi – UAB „Baltpool“. Prašymus gauti VIAP lengvatą už 2019 metus įmonės galės pateikti nuo balandžio 1 dienos ir ne vėliau kaip iki 2019 metų liepos 1 dienos. Nuo 2020 metų ir vėlesniais metais tokius prašymus įmonės turės pateikti iki vasario 1 dienos.

Lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios, tiek naujai investavusios energijai imlios pramonės įmonės. Sukūrus geresnes verslo sąlygas, per ateinančius 15 metų planuojama pritraukti investicijų už daugiau nei 700 mln. eurų.

Panašias diferencijuotas VIAP schemas mūsų regione jau taiko Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija ir Bulgarija.

Priemonė atsilikimui regione įveikti

Lietuva iki šiol buvo viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios netaikė vadinamųjų energetikos infrastruktūros mokesčių lengvatų stambiems pramonės vartotojams. Dėl to elektros kaina energijai imlioms įmonėms Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Tai mažina mūsų šalies investicinį patrauklumą ir ji pralaimi konkurencinę kovą dėl investicijų į didžiausią pridėtinę vertę kuriančią gamybos pramonę.

„Lietuvos žinios“ rašė, kad dideli energetikos mokesčiai mažina šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Trąšų, cemento, stiklo, chemijos produktų gamybos ir kitos Lietuvos pramonės įmonės, naudojančios daug energijos, patiria dideles netiesiogines išlaidas dėl nuolat keliamų energijos kainų.

Beveik visos Lietuvos chemijos pramonės įmonės dalyvauja tarptautinėje konkurencijoje, nes didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. O energijos ištekliai Lietuvoje yra brangesni negu Europoje ir pasaulyje. Didesnę jų kainą didžiąja dalimi lemia politikų priimti sprendimai.

Netenkina VIAP taikymo schema

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius LŽ anksčiau teigė, jog VIAP lengvata galės pasinaudoti tam tikrų sektorių įmonės, kurių elektros vartojimo intensyvumas siekia bent 20 procentų.

„VIAP lengvatos taikymo sritys apims tam tikras maisto, tekstilės, chemijos, medienos bei kitų pramonės sektorių šakas, išvardytas Europos Komisijos komunikato 2014–2020 metų Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse, jei įmonė per metus suvartoja daugiau kaip 1 GWh elektros ir bent 30 proc. pajamų gauna iš nurodytos veiklos. Vadinasi, įmonė VIAP lengvata galės pasinaudoti, jei veikia atitinkamame sektoriuje, o elektros intensyvumo rodiklio vertinti nereikės. Anksčiau tokio tikslumo nebuvo. Tai sudaro sąlygas kur kas didesniam įmonių skaičiui pretenduoti į lengvatą“, – LŽ sakė R. Sartatavičius.

Vis dėlto, pasak jo, lieka neišspręsta ilgametė problema – neužtikrinamas VIAP aiškumas, skaidrumas, dydžio ir nomenklatūros stabilumas bei lankstumas. VIAP nustatymo principai nėra aiškiai apibrėžti, o vartotojo ir gamintojo VIAP mokestis yra nepagrįstai ir neteisėtai didelis, kadangi poįstatyminiais aktais yra neteisėtai išplėstas VIAP paramą gaunančių subjektų ratas. VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją apskritai neturėtų būti taikomas.

Užsienio ir Lietuvos verslininkai, pavyzdžiui, nesupranta, kad VIAP mokesčiais apmokestinama ir energija, kurią įmonės pasigamina ir suvartoja pačios. AB „ORLEN Lietuva“ atstovai „Lietuvos žinioms“ yra teigę, jog situacija, kai elektros energijos gamintojai, patys suvartojantys savo pasigamintą energiją, turi mokėti VIAP, yra nesąžininga.

Verslo itin kritikuojamas įpareigojimas pramonės įmonėms mokėti VIAP už pačių pasigamintą elektros energiją lieka galioti ir toliau.