Darbuotojai brangsta, tad jų atsisakoma
Lap­kri­tį Lie­tu­vos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos kai­nos smuk­te­lė­jo, ta­čiau, ne­pai­sant šio prieš­ka­lė­di­nio reiš­ki­nio, iš­lie­ka sta­bi­laus, nors lė­to, me­ti­nio kai­nų au­gi­mo ten­den­ci­ja. Iš­au­gu­sias dar­bo jė­gos są­nau­das pra­mo­nės įmo­nės vis la­biau kom­pen­suo­ja in­ves­ti­ci­jo­mis į ga­my­bos efek­ty­vi­ni­mą – dar­bo ran­kų rei­kia ma­žiau.

Statistikos departamentas pranešė, kad šiemet pramonės produkcijos mėnesio kainos smuktelėjo tik lapkritį ir vasarį, bet tai buvo sezoniniai reiškiniai. Visais kitais mėnesiais kainos kilo. Be išimčių kas mėnesį didėjo ir produkcijos metinės kainos, o labiausiai, 7–9,5 proc., – nuo gegužės iki spalio. Lapkritį, palyginti su spaliu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3 proc., tačiau neįskaitant rafinuotų naftos produktų 0,1 proc. padidėjo. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos 1,3 proc. sumažės, bet neįskaitant rafinuotų naftos produktų kainos beveik nepakito.

Auga darbo sąnaudos

UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad pramonės produkcijos kainas verčia didinti tai, jog per pastaruosius penketą metų, nuo 2013-ųjų, 42 proc. padidėjo gamybos įmonių darbuotojų darbo užmokestis. Dėl to darbo sąnaudų dalis padidėjo iki 16,5 proc. gruodį, o prieš penketą metų šiai sąnaudų daliai teko 10 proc., prieškriziniu laikotarpiu, 2007 metais, – 15 procentų.

Ekonomikos analitiko teigimu, pramonės įmonės iš esmės jau nesiūlo naujų darbo vietų. Mat Lietuvoje 72 proc. darbingo amžiaus žmonių turi darbo, o trečdalis bedarbių – ilgalaikiai. „Tai užimtumo rekordas nepriklausomoje Lietuvoje“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje gyventojų užimtumas per trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., o Latvijoje – 2,2 proc., Estijoje – 1,7 procento.

Labiau brangsta eksportas

Pasak A. Izgorodino, tolesnis pramonės produkcijos kainų augimas neišvengiamas. Kol kas gamybos įmonės darbo sąnaudų augimą labiau švelnina eksportuojam prekių kainų sąskaita. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos šalies pramonės produkcijos vidutinės kainos, atmetus rafinuotus naftos produktus, šių metų lapkritį buvo 2,2 proc. aukštesnės negu prieš metus, o eksportuotos – 4,3 proc. aukštesnės. Euro zonos rinkoje parduotos Lietuvos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 4,9 procento.

Ekonomikos analitiko teigimu, tai, kad didesnė kainų augimo dalis perkeliama užsienio vartotojams, yra logiška. Mat Lietuvos pramonė 62 proc. savo produkcijos eksportuoja. Be to, gerokai mažesnė ir Lietuvos žmonių perkamoji galia. Eurostato duomenimis, Lietuvos darbo užmokesčio augimas yra trečias ES, tačiau tik atspirties tašku laikant iš tiesų žemą darbo užmokestį. Antai dabar Vokietijos ir Danijos pramonės įmonių darbuotojai per valandą uždirba vidutiniškai 3,6 euro, vidutiniškai ES – 2,1 euro, o Lietuvoje – 1,7 euro.

Konkuruoja mašinomis

Pramonės produkcija brangsta visur, todėl Lietuva su žemesniais gamybos įmonių darbuotojų atlyginimais yra konkurencinga. Pasak A. Izgorodino, Lietuvos pramonė daugiausia konkuruoja su Lenkijos pramone, kur importuota daug pigios darbo jėgos iš Ukrainos, tad darbo sąnaudos Lenkijos gamybos įmonėse sudaro 13 proc. visų pastoviųjų išlaidų, o ne 3,5 proc. daugiau kaip Lietuvoje.

„Trumpuoju laikotarpiu mums tai nėra gerai. Juk ir Lietuvos pramonės įmonės, šiek tiek padidinusios atlyginimų fondą, galėtų atsivežti daugiau pigios darbo jėgos, – svarsto ekonomistas. – Bet Lietuvos pramonė suka kitu keliu, brangiu, bet kur kas tvaresniu ilgalaikėje perspektyvoje. Ji investuoja į našesnę, modernesnę gamybos įrangą.“

Lietuvos pramonės įmonės galėtų atsivežti daugiau pigios darbo jėgos. Bet Lietuvos pramonė suka kitu keliu – investuoja į našesnę, modernesnę gamybos įrangą.

Tai nėra džiugi žinia darbo rinkai, bet ir ne naujiena. Antai dabar pramonė pagamina 50 proc. produkcijos daugiau nei prieš krizę, bet tam užtenka 12 proc. darbuotojų mažiau.

„Ir šiemet, ir pernai pramonės įmonės, prispaustos sparčiai kylančio darbo užmokesčio, investicijas kreipė ne į darbuotojų skaičiaus augimą, bet į gamybos modernizavimą. Antai darbuotojų skaičius pramonėje per metus padidėjo 3 proc., o investicijos – 7 procentais“, – sako A. Izgorodinas.

Jo nuomone, Lietuvoje užimtumas jau pasiekė viršūnę ir kurį laiką nedidės. „Tai, kad auga ir darbuotojų kaina, ir produkcijos kainos, yra gerai. Kuo ilgiau taip bus, tuo daugiau įmonės investuos į produktyvumą. Šiuo metu tai tam tikra problema, nes pagaminama 50 proc. produkcijos daugiau esant penktadaliu mažesniam darbuotojų skaičiui. Kuo sparčiau augs darbo sąnaudos ir kuo sparčiau didės bendras pagaminamas produktas, tuo daugiau pramonė investuos į produktyvumą“, – neabejoja A. Izgorodinas.