Darbdavių durys atviros maisto gamintojams
Pra­si­dė­jus pri­ėmi­mui į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las ir pro­fe­si­nio ug­dy­mo įstai­gas, įgy­ti no­ri­mų spe­cia­ly­bių be­siž­val­gan­tiems jau­nuo­liams di­džiau­sias Lie­tu­vos darb­da­vys – pre­ky­bos tink­las „Ma­xi­ma“ – nu­ro­do pa­klau­siau­sias spe­cia­ly­bes, ku­rių ab­sol­ven­tams net ir šian­dien ga­lė­tų pa­siū­ly­ti dar­bo vie­tą.

Mėsininko, virėjo, duonos gaminių kepėjo, kulinaro ir konditerio kvalifikaciją turintiems darbuotojams šiandien darbdaviai siūlo ne tik konkurencingus atlyginimus ir palankias darbo sąlygas, bet net ir premijas.

Pasak „Maximos“ Personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, pastaraisiais metais kvalifikuotų maisto gamybos darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesnis, nes maisto gamybos sektorius Lietuvoje plečiasi sparčiau nei šiai pramonės šakai reikalingų specialistų parengimas.

Pastaraisiais metais kvalifikuotų maisto gamybos darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesnis, nes maisto gamybos sektorius Lietuvoje plečiasi sparčiau nei šiai pramonės šakai reikalingų specialistų parengimas.

Vieni paklausiausių darbo rinkoje

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad šiais metais per penkis mėnesius buvo įregistruota 95,7 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 6,3 tūkst. darbo pasiūlymų buvos skirta maisto gamybos specialistams. Šalies teritorinėse darbo biržose per penkis mėnesius registravosi 104,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 2,3 tūkst. turinčių virėjo, mėsininko, kepėjo ir kitas profesines kvalifikacijas. Daugiausia laisvų vietų registruota virėjams – 3 tūkst., mėsininkams, žuvų darinėtojams – 1,2 tūkst., kepėjams ir konditeriams – 1,3 tūkstančio.

2017 metais 814 darbo ieškančių žmonių, registruotų šalies teritorinėse darbo biržose, įgijo paklausias virėjo, konditerio, mėsos išpjaustytojo, žuvų ir jūrų produktų apdorotojo, duonos gaminių kepėjo ir picų ruošimo profesijas. Šiais metais maisto gamybos mokymo programas baigė 309 asmenys.

„Kodėl šios laisvos darbo vietos neužpildomos, priežasčių yra ne viena. Kai kurias darbo vietas sunku užpildyti tam tikrose teritorijose, kur mažai registruojama minėtų kvalifikacijų darbuotojų. Taip pat darbuotojų trūksta ne vien dėl to, kad buvo nepakankamai jų parengta, bet ir dėl emigracijos. Įtakos turi ir nelegalus darbas“, – komentavo Dovilė Gaižutytė, šiuo metu vadovaujanti Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriui.

Vieno didžiausių darbo portalų CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis taip pat teigė, kad maisto gamybos specialistai yra vieni paklausiausių darbo rinkoje, o šiais metais jų poreikis yra dar labiau išaugęs – apie 20 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Kito vieno lankomiausių darbo paieškos ir pasiūlos portalų CVonline.lt rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sutiko, jog maisto gamybos sektoriuje labiausiai trūksta būtent virėjų, kepėjų, konditerių ir mėsininkų.

„Priklausomai nuo regiono ir pareigų, darbo pasiūla svyruoja, tačiau vidutiniškai vienam šių specialybių darbuotojui tenka apie 5 darbo pasiūlymai. Panaši situacija buvo ir prieš metus. Pavyzdžiui, vasaros sezonu padaugėjo darbo pasiūlymų virėjams kurortuose. Plečiantis maisto produktų gamybos pramonei išaugo darbuotojų poreikis regionuose, tačiau čia susiduriama su kvalifikuotų darbininkų trūkumu. Neretai įmonės investuoja į darbuotojų apmokymus ar perkvalifikavimą. Nors didžiausia darbo ir darbuotojų koncentracija yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, visgi rasti tinkamą maisto pramonės srities darbuotoją taip pat sudėtinga kaip ir regionuose, skiriasi tik priežastys“, – aiškino R. Karavaitienė.

„Maximos“ personalo vadovė M. Plešakienė pasakojo, kad didžiausias šalies darbdavys yra suinteresuotas paskatinti jaunimą rinktis perspektyvias maisto pramonės specialybes, kurias baigę jaunuoliai visada nesunkiai ras darbą.

„Mūsų įmonė priimti pastiprinimą maisto gamybos padalinyje yra pasiruošusi visapusiškai: garantuojame geras darbo sąlygas, konkurencingą darbo užmokestį bei darbuotojams skirtas papildomas motyvavimo priemones. Taip pat atsakingai ir reikšmingai esame pasirengę investuoti į naujų darbuotojų ugdymą ir parengimą darbui“, – sakė didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė.

Vardydama galimybes maisto gamybos specialistams, prekybos tinklo personalo vadovė atkreipė dėmesį ir į neseniai „Maximos“ gamybos padalinio darbuotojams įdiegtą motyvacinę sistemą. Kiekvieną mėnesį gamybos padalinio darbuotojai prie algos nesunkiai gali prisidurti papildomą atlyginimą, siekiantį 15–20 proc. darbo užmokesčio. Tokio premijavimo galimybė ir premijų dydis priklauso nuo darbuotojo pastangų vykdant savo kasdienes užduotis.

Margarita Plešakienė: „Maxima“ investuoja į maisto gamybos specialistų parengimą.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Mokymo įstaigos laukia papildymo

Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Varėnoje, Alytuje, Druskininkuose, Pakruojyje, Zarasuose, Ukmergėje ir Elektrėnuose esančios profesinės mokyklos ir mokymo centrai, rengiantys kvalifikuotus maisto gamybos specialistus, neužpildo darbo rinkos poreikio, todėl kviečia jaunuolius aktyviau rinktis mėsininko, žuvų išpjaustytojo, virėjo, duonos gaminių kepėjo, kulinaro ir konditerio specialybes.

Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro, savo padalinius taip pat turinčio Pakruojyje, Zarasuose ir Druskininkuose, Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Gertrūda Butkuvienė pasakojo, kad mokymo įstaigoje šių labai paklausių specialybių išmokti ir tai patvirtinantį visoje Europoje galiojantį dokumentą gauti galima vos per 8 mėnesius, o pasirinkus išsamesnę mokymo programą – aukštos kvalifikacijos specialistu galima tapti per pusantrų metų.

Jaunimą ir vyresnius persikvalifikuoti nusprendusius asmenis mokytis maisto gamybos paslapčių bei tapti rinkoje paklausiais specialistais kvietė ir šiuo metu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorių pavaduojanti Marytė Petkevičienė.

„Turime puikią mokymo bazę, mokomąjį restoraną, patalpas Kauno senamiestyje, bendrabutį iš toliau atvykstantiems jaunuoliams. Taip pat priimame ir baigusius 10 klasių, kartu suteikdami vidurinį išsilavinimą. Labai dažnai dar prieš baigdami mūsų mokymo įstaigą absolventai yra graibstomi darbdavių ir gali rinktis jiems labiausiai tinkamą darbo pasiūlymą“, – pasakojo M. Petkevičienė.

Išmokti paklausių specialybių ir gauti tai patvirtinantį visoje Europoje galiojantį dokumentą galima vos per 8 mėnesius, pasirinkus jų mokymo programas.Alino Ožič nuotrauka

Investuoja į kvalifikuotų darbuotojų parengimą

„Maximos“ Personalo departamento direktorė M. Plešakienė pabrėžė, kad įmonė į darbą savo parduotuvėse priima ne tik kvalifikuotus darbuotojus, bet ir reikiamos patirties neturinčius, tačiau motyvuotus ir pasirengusius mokytis asmenis, kurių profesinį parengimą organizuoja pati įmonė.

„Investuojame į naujų darbuotojų parengimą darbui, todėl visus savo darbuotojus pirmiausia apmokome, kad suteiktume jiems reikiamų žinių ir praktikos įvairiose srityse: nuo bendravimo su klientais iki maisto ruošimo. Esame didžiausias šalies darbdavys, todėl atsakingai žiūrime į savo esamus ir būsimus darbuotojus, rūpinamės jų asmeniniu tobulėjimu ir darbo sąlygomis“, – pasakojo ji.

Gamybos padalinyje įsidarbinusiems naujiems darbuotojams yra reikalinga aukšta kvalifikacija, todėl organizuojami net iki dviejų mėnesių trukmės mokymai. Maisto gamybos specialistai yra mokomi ne tik kulinarijos subtilybių ir receptų, bet ir visapusiškai apmokomi, kaip naudotis reikalingais maisto gamybos cechuose esančiais įrenginiais, supažindinami su sandėliavimo, gamybos procesų ir kitomis papildomos kasdieniame darbe reikalingomis funkcijomis. Darbo vietas maisto pramonės specialistams prekybos tinklas „Maxima“ siūlo visoje Lietuvoje.