Darbdaviai priversti kelti atlyginimus
Sta­tis­ti­ka ro­do, kad at­ly­gi­ni­mai pra­ėju­siais me­tais au­go vi­so­se veik­los sri­ty­se, dau­giau – pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Ta­čiau spe­cia­lis­tų pra­kti­ka ro­do, kad at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ni­mo įmo­nė­je, ku­rio­je dir­ba, dar­buo­to­jas daž­nu at­ve­ju su­lau­kia tik nuo­sai­kaus – pa­ge­rin­ti sa­vo fi­nan­si­nę pa­dė­tį pa­pras­tai pa­vyks­ta tik įsi­dar­bi­nus ki­tur..

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2016 metais, padidėjo 8,5 proc., arba 66 eurais, ir siekė 840 eurų.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2017 metais sudarė 660 eurų ir per metus padidėjo 9,6 proc., arba 58 eurais. Realusis darbo užmokestis – neto darbo užmokestis, atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius – per metus padidėjo mažiau, 5,7 proc., nes vartotojų kainos augo 3,7 procento.

2017 metais bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9,5 proc., arba 72 eurais, ir sudarė 833 eurus, kai viešajame sektoriuje padidėjo 6,8 proc., arba 54 eurais, ir sudarė 854 eurus.

Išankstiniais duomenimis, 2017 metais bruto darbo užmokestis padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač didmeninės ir mažmeninės prekybos (apie 11,1 proc.), informacijos ir ryšių (apie 10,3 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikloje (9,8 proc.), statyboje (9,0 proc.), apdirbamojoje pramonėje (8,9 proc.), finansinėje ir draudimo veikloje (8,2 proc.).

Didžiausią bruto darbo užmokestį 2017 metais gavo finansinės ir draudimo įmonių, informacijos ir ryšių darbuotojai (apie 1,5 tūkst. eurų), o mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai – mažiau nei 600 eurų. Meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei kitos aptarnavimo veiklos darbuotojų bruto darbo užmokestis nesiekė 700 eurų.

Darbdavius spaudžia darbuotojų trūkumas

Internetinės personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės pastebėjimu, didžiausias atlyginimų augimas fiksuojamas technologijų, gamybos, inžinerijos srityse.

„Tam yra kelios priežastys: kvalifikuotų, patyrusių darbuotojų trūkumas, darbuotojų perviliojimas iš konkurentų pasiūlant didesnį atlygį, taip pat ganėtinai maži šių sričių darbuotojų atlyginimai, atsižvelgiant į tai, kokie jiems keliami reikalavimai, kokią atsakomybę tenka prisiimti ir kokias užduotis atlikti.Kai kuriose srityse atlyginimai paaugo dėl to, kad ilgą laiką tų sričių atlyginimai buvo gan maži ir „įšaldyti“. Tai pasakytina apie žmogiškuosius išteklius, rinkodarą ir klientų aptarnavimą“, – sakė ji.

Taip pat, anot jos, pastebima, kad didžiausias atlyginimų augimas yra ekonomiškai stipriose ir svarbiose srityse – tokiose, kurios sukuria didžiausią ekonominę vertę.

„Iš esmės dažniausiai atlyginimą pasikelti galima keičiant darbą arba tose įmonėse, kuriose yra numatyta atlyginimų kėlimo tvarka ir sistema. Jei per metus atitinkamoms pareigoms įmonėje niekas nepasikeitė, pavyzdžiui, nesikeitė atsakomybė, užduotys, krūviai ir pan., tačiau darbuotojo darbo rezultatai yra teigiami ir be priekaištų, galima tikėtis atlyginimo augimo iki 5 proc., daugiausia – iki 10 proc.. Bet tai labiau išimtis. Jei darbuotojui didinama atsakomybė, didėja darbo krūvis, keičiasi darbo pobūdis ir pan., tai atlyginimas gali būti pakeltas net ir 15–20 procentų“, – pastebėjimais dalijosi R. Karavaitienė.

Dažniausiai atlyginimą pasikelti galima keičiant darbą arba tose įmonėse, kuriose yra numatyta atlyginimų kėlimo tvarka ir sistema.

Anot jos, Lietuvoje situacija atlyginimų atžvilgiu yra gana nuosaiki – atlyginimai drastiškai nekyla; portalo manoalga.lt duomenimis, fiksuojamas bendras metinis 5,9 proc. atlyginimų augimas. Per 2018 metų du mėnesius bendras atlyginimų vidurkis nuo 2016 metų vidurkio paaugo 11 procentų.

Tuo tarpu Statistikos departamentas nurodė, kad privačiame sektoriuje, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 metų trečią ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų ketvirčiu, atlyginimai sparčiausiai augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (15,6 proc.); pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos srityje (15 proc.); kitos stacionarinės globos veikloje, nesusijusioje su apgyvendinimu, socialinio darbo veikla (12,2 proc.); augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų srityje (11,9 proc.); informacijos ir ryšių srityje (11,8 proc.).

Valstybės sektoriuje minėtu laikotarpiu labiausiai išaugo atlyginimai statybos veikloje (14,1 proc.); kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje, apdirbamojoje gamyboje (10,8 proc.); apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (11 proc.); apdirbamojoje gamyboje (10,8 proc.); administracinėje ir aptarnavimo veikloje (10,4 proc.).

Atlyginimų augimas atsiliepia ir neigiamai

Nors atlyginimų augimą gyventojai paprastai sieja su gerėjančiu pragyvenimu, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Thomas Nottenas pažymėjo, kad spartus darbo užmokesčio augimas neigiamai atsiliepia eksporto augimui. Anot jo, neigiamo poveikio mastas labai priklauso nuo to, kokią produkciją gamintojas eksportuoja. Jei jis gamina produktą, kuris yra tobulas pakaitalas ar labai panašus į užsienio konkurento gaminį, užsienio vartotojai neįžvelgs skirtumo tarp lietuviško ir užsienietiško gaminio. Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie užsakomąją gamybą (angl. private label), o taip pat žaliavos perdirbimą – medienos, popieriaus, plieno ir t. t., – bei gaminius iš jos. Šios produkcijos rinkose dirbantys lietuviai eksportuotojai, kaip aiškino analitikas, susiduria su milžiniška konkurencija, o tai reiškia, kad dažniausiai jų eksporto maržos nedidelės. Žymus darbo užmokesčio kilimas dar labiau spaudžia šias maržas ir tai, anot jo, net gali lemti sprendimą neeksportuoti.

Darbui imlios pramonės šakos, tokios kaip drabužių siuvimo, baldų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė, veikia tokiose pat konkurencingose užsienio rinkose ir jas lygiai taip pat veikia itin stiprus darbo sąnaudų augimas.

„Taip pat mes turime mažiau darbui imlių sektorių, bet juose darbo užmokestis irgi auga – šįkart dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus. Ir šie sektoriai, pavyzdžiui, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė ar elektrotechnikos pramonė, stebi besitraukiančias savo eksporto maržas dėl išaugusių darbo sąnaudų“, – pridūrė jis.

Analitikas pažymėjo, kad šios problemos – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – stebimas ne tik pramonėje, bet ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, IT. Pastarajame išaugęs darbo užmokesčio lygis neigiamai veikia bendrą sektoriaus konkurencingumą.

„Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad Lietuvos bendrovės plėtotų savo prekės ženklus – tai sumažintų jų jautrumą staigiems ir žymiems darbo užmokesčio augimo šuoliams, – sakė jis. – Mes taip pat pastebime teigiamą tendenciją – lietuviai gamintojai jau investuoja į robotizaciją bei procesų optimizaciją, taip siekdami sumažinti sąnaudas ir sustiprinti savo konkurencingumą užsienio rinkose. Vyriausybė galėtų padėti šalies bendrovėms, sudarydama joms sąlygas lengviau samdyti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, jei jų trūksta namų darbo rinkoje.“

Daugiausia uždirba pilotai

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, 2017 metų gruodį tradiciškai daugiausia uždirbo skrydžių vadovai (jų vidutinės mėnesio pajamos buvo 5037,8 euro), toliau – orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai (3081,4 euro), naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai (2667,8 euro), finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (2409,9 euro), teisės aktų leidėjai (2397,5 euro), teisėjai (2371,2 euro), informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai (2310,4), mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai (2076,3 euro), programinės įrangos kūrėjai (2044,9 euro). Kitų sričių profesionalų pajamos buvo mažesnės nei 2000 eurų.

Nuo 2016 metų gruodžio šis sąrašas pakito tik nežymiai, o specialistų pajamos augo, išskyrus finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų, teisės aktų leidėjų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų – jų vidutinės pajamos pernai gruodį buvo sumažėjusios.