Darbdaviai nebeieško valytojų su dviem aukštaisiais
Be­veik 48 proc. įsi­dar­bi­nu­sių Lie­tu­vos įmo­nė­se tei­gė, kad jiems taip ir ne­pri­rei­kė vie­no ar ke­lių ge­bė­ji­mų, ku­riuos darb­da­vys nu­ro­dė sa­vo dar­bo skel­bi­me.

Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti, rašoma pranešime spaudai

„Reikalavimus patirčiai, konkrečiam išsilavinimui ne vienoje darbo pozicijoje keičia pageidavimai, kad darbuotojas bent jau būtų linkęs mokytis, imtis iniciatyvos ir būti ambicingas, – sako specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – Tačiau savo darbo skelbimuose vienas kitas darbdavys, ieškantis darbuotojo, ima ir atitrūksta nuo realybės.“

Atlikus apklausą bandyta išsiaiškintim, kiek darbdavio reikalavimai darbuotojui skiriasi darbo skelbime ir realybėje.

Paaiškėjo, kad visų kompetencijų, kurios buvo išvardintos darbo pasiūlyme, prireikė daugiau nei pusei dirbančiųjų (52 proc.). Kiek mažiau nei pusė iš jų teigė, kad naujas darbas pareikalavo netgi daugiau žinių ir įgūdžių, nei pageidavo įmonės vadovai. Beje, trisdešimtmečiai ir jaunesni darbuotojai dažniau nurodė, kad darbdavio reikalavimai ir reali situacija atitiko vienas kitą.

Dar beveik 19 proc. įsidarbinę pamatė, kad kai kurių pageidautų gebėjimų neprireikė, bet užtat teko skubiai įsisavinti kitus dalykus, apie kuriuos skelbime net nebuvo užsiminta. Vyrai tokią situaciją minėjo dažniau nei moterys.

Likę 29 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad vienos ar kitos iš darbdavio pageidaujamų kvalifikacijų ar gebėjimų jų darbe taip ir neprireikė. Neatmestina, kad pertekliniai reikalavimai darbo skelbime atbaidė ne vieną potencialų kandidatą, kuris būtų galėjęs sėkmingai užimti siūlomą poziciją. Daugiausiai iš pastebėjusių neatitikimą tarp reikalavimų ir realybės – net septyni procentai visų kalbintų asmenų nurodė, kad taip ir nepravertėjų turima ir darbdavio pageidauta darbo patirtis, nes vis tiek visko teko mokytis iš naujo. Dar 6 proc. dirbančiųjų pastebėjo, kad pareigoms vykdyti būtų pakakę žemesnio išsilavinimo. O 5 proc. teigė, kad darbe taip ir neprireikė užsienio kalbos, kuri buvo tarp privalomų gebėjimų. Įdomu, kad apie taip ir nepravertusią užsienio kalbą dažniau užsiminė vyresni nei 30 metų dirbantieji.

Mažiau kaip du procentai apklaustųjų pareiškė, kad taip ir neteko panaudoti kompiuterio įgūdžių ar vadovavimo patirties. 1,3 proc. pastebėjo, jog neprireikė vairuotojo teisių, nors toks reikalavimas darbo pasiūlyme ir figūravo.

Dar 3 proc. respondentų paminėjo įvairius kitus reikalavimus, nurodytus darbo skelbime, bet taip ir nepravertusius dirbant. O likę 5,7 proc. įsidarbinę išsiaiškino, jog darbo pobūdis išvis neatitiko aprašymo.