Danijos banke išplautos milijardinės sumos kruvinų Rusijos pinigų
Di­džiau­sias Da­ni­jos ban­kas iš­plo­vė 7 mi­li­jar­dus pur­vi­nų eu­rų. Tai ga­li iš­pro­vo­kuo­ti nau­jas sank­ci­jas Ru­si­jai, ra­šo „EUob­ser­ver“.

Su Rusijos tyrėjo nužudymu susijusi afera šiandien kelia klausimus ir Danijos finansinės priežiūros institucijoms, kurios buvo pirmosios įspėti ir nieko nedarė.

Pasak paties banko atstovų – kol kas per anksti daryti išvadas.

„Danske Bank“ dokumentais, kuriuos gavo Danijos dienraštis „Berlingske“, paremti atradimai parodė, kad aferos metu prasisukęs pinigų kiekis buvo daugiau nei dvigubai didesnis, nei kad skelbta anksčiau, 2017 metais.

Atlikti 43 112 įtartini pervedimai, susiję su Rusijos vadinamosiomis priedangos įmonėmis, registruotomis Karibų mokesčių ofšorinėje zonoje. Į jas nuo 2007 iki 2015 metų buvo pervedami pinigai iš Rusijos per „Danske Bank“ Estijos padalinį.

Didžioji dalis išplautų pinigų išleisti nekilnojamam turtui, mašinoms bei brangakmeniams.

Įmonės, tokios, kaip „Diamonds Forever International“, „Castlefront“ ir „Megacom Transit“ taip pat yra susijusios su Rusijos pinigų skalbimo afera, dėl kurios buvo nužudytas tyrėjas Sergejus Magnitskis.

2007 metais sudėtingos apgavystės metu Rusijos pareigūnai, teisėsaugos viršininkai ir mafijos bosai išplovė apie 200 milijonų eurų iš Rusijos mokesčių tarnyboje. Į apgavystę buvo įtrauktas ir Britanijos rizikos draudimo fondas „Hermitage Capital“, kurio teisininkas Sergejus Magnitskis paviešino aferą ir dėl to galų gale mirė kalėjime.

„Aptikome 20 „Danske Bank“ paskyrų, susijusių su 230 milijonų dolerių pervedimu. Apie pervedimus išsiaiškinęs Sergejus Magnitskis dėl to buvo nužudytas“, – liepos penktą „EUobserver“ teigė buvęs Sergejaus Magnitskio viršininkas Billas Browderis, o išplautus pinigus pavadino „kruvinais pinigais“.

„Panašu, kad Danijos valdžia pramiegojo prie jungiklio ir kuomet 2013 metais į ją kreipėmės dėl nusikalstamų įplaukų ir Magnitskio bylos pirmą kartą, atsisakė pradėti kriminalinę bylą“, – jis pridėjo.

Billas Browderis atsekė devynerių metų pinigų kelionių pėdsakus ir išprovokavo tyrimus net penkiolikoje šalių, įskaitant Kiprą, Prancūziją, Ispaniją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas, tačiau ne Daniją.

Pėdsakai atvedė prie aukščiausių Kremliaus ešelonų, bei artimų Vladimiro Putino draugų.

Billas Browderis taip pat dalyvavo kampanijoje už sankcijas Rusijos žmogaus teisių pažeidėjams.

Keturios Europos Sąjungos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija ir Jungtinė Karalystė) kaip ir Kanada bei Jungtinės Valstijos jau turi galiojančius vadinamuosius Magnitskio sąrašus.

Danijos, Nyderlandų bei Švedijos ministrai pirmininkai taip pat surengė klausymus dėl panašių priemonių taikymo. Anot Billo Browderio „Danske Bank“ skandalas turėjo Danijos piliečius išbudinti kaip šaltas dušas, ypač tuos, kurie banke turi atsidarę sąskaitas.

„Dažnai girdžiu klausimą: „Ką Magnitskio sąrašai turi bendro su Danija?“ Atsakyti galima paprastai – tai nėra problema, teoriškai susijusi su Danija. Kruvini Magnitskio bylos pinigai paplūdo per Danijos banką neregėtais masteliais“, – jis teigė „EUobserver“.

Nebaudžiamumas?

Tikimybė, kad „Danske Bank“ gali grėsti baudos, buvo regima jau tada, kai pasirodžius „Berlingske“ istorijai banko akcijų kainos sumažėjo trimis procentais.

Turint omenyje nusikaltimų mastą galima manyti, kad banko generalinis direktorius Thomas Borgenas gali prarasti savo darbą, arba blogiau.

„Tai yra labai rimta“, – spaudai teigė Danijos verslo ministras Rasmusas Jarlovas.

„Akivaizdu, kad tai, jog per skalbyklę krautos milžiniškos pinigų sumos ir tai, kad pinigai vis dar yra „Danske Bank“ netenkina ir negali tenkinti. Tai žeidžia mano ir visų kitų teisybės jausmą“, – sakė ministras.

Danijos apgavysčių ekspertas Jakobas Dedenrothas Bernhoftas aptariamą išplautą pinigų sumą pavadino „astronomine“.

„Tai yra žinomiausia visame pasaulyje vykstanti pinigų plovimo schema“, – teigė Danijos „Sydbank“ prekybininkas Christianas Thatje.

Daug kas mano, kad „Danske Bank“ turėjo žinoti, kas vyksta.

„Bet koks kompetentingas tyrėjas būtų priėjęs išvadą, kad tai yra pinigų plovimas“, – „Berlingske“ tvirtino Britanijos apgavysčių ekspertas Grahamas Barrow.

Vis dėlto Grahamas Barrow pastebėjo, kad kol kas iš šios apgavystės galima pasimokyti tik to, kad valstybės tarnautojai – blogiečiai yra neliečiami.

„Šiuo metu pamoka yra ta, kad bankai, kurie leidžia tokiems dalykams vykti panosėje, nesusiduria su jokiomis pasekmėmis. Teisėsauga vis dar nepalietė „Danske Bank“ valdžios, nors milijardus siekiantis pinigų plovimas daug metų vyko po jų nosimis“, – teigė ekspertas.

Danija reaguoja

Danijos ministras Rasmusas Jarlovas sakė, kad Danijos finansinės priežiūros tarnyba „peržiūri „Berlingske“ pateiktą naują informaciją ir gali imtis veiksmų“.

Tačiau jei Danijos finansinės priežiūros tarnyba neįsikiš, „Danske Bank“ bus paliktas pats sau, vykdyti savo vidinį tyrimą.

Pasak paties banko atstovų – kol kas per anksti daryti išvadas.

Oficiali pozicija teigia, kad vidinis tyrimas užtruko, dėl „milžiniško“ medžiagos kiekio, kurį bankas turėjo įvertinti, įskaitant „milijonus“ laiškų.

Pridėta, kad poreikis išoriniam tyrimui neegzistuoja, nes bankas į visą reikalą sureagavo „labai rimtai“.

„Kaip galima pasitikėti paties „Danske Bank“ vykdomu tyrimu?“ – teiraujamasi „Danske Bank“ interneto puslapio dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.

„Tyrimą stebi „Danske Bank“ direktorių tarybą. Tyrimą tvarko išorinės teisinės firmos, bendradarbiaujančios su pirmaujančiais tarptautiniais ekspertais“, – atsakoma į savo pačių klausimą.