Cukrinių runkelių augintojams šie metai saldesni
Pa­dė­tis cu­kraus rin­ko­je įtemp­ta, nes Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je su­si­da­rė jo per­tek­lius, o kai­nos yra pa­sie­ku­sios re­kor­di­nes že­mu­mas. Tuo me­tu Lie­tu­vos sal­džių­jų šak­nų au­gin­to­jai džiau­gia­si itin di­de­liu iš­au­gin­to der­liaus cu­krin­gu­mu. Vis dėl­to šios kul­tū­ros en­tu­zias­tų ša­ly­je pa­ste­bi­mai ma­žė­ja.

„Cukriniai runkeliai jau nebėra „pinigų motina“ ir prestižinė kultūra Lietuvoje“, – taip šių augalų populiarumo mažėjimą įvardijo cukrinių runkelių auginimo veteranas, Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Pernai, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje buvo deklaruotas 18 621 ha plotas, o šiemet 2388 ha mažesnis – šalies žemdirbiai augino 16 233 ha šių augalų.

Šiais metais, kaip ir ankstesniais, cukrinių runkelių sostinės vardą vėl išlaikė Kėdainiai. Šio rajono ūkininkai jais buvo užsėję 5147 ha (pernai – 6030 ha). Antrąją vietą užimantis Šakių rajonas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, cukrinių runkelių plotą padidino beveik 300 ha, iki 2316 ha, o Kauno rajonas, priešingai, sumažino 359 hektarais. Panaši tendencija pastebima ir ketvirtąją‑penktąją pozicijas pagal auginamų cukrinių runkelių plotus besidalijančiuose Radviliškio bei Vilkaviškio rajonuose. Pastarajame šiemet, palyginti su 2017 metais, saldžiųjų šaknų sėta net 640 ha mažiau.

Radviliškietis R. Garuckas kol kas tebėra ištikimas cukriniams runkeliams. Tiek pernai, tiek šiemet ūkininkas augino jų vienodai – 140 hektarų. Šių metų derliaus nuėmimo sąlygas radviliškietis vadino sudėtingomis: „Iš sausos žemės iškasti šaknis sunku. Jos skyla, trūkinėja, dyla ir noragai. Patiriame daug nuostolių. Derlius, palyginti su pernykščiu, mažesnis 15–20 procentų. Iš hektaro kasame apie 55 tonas, o pernai gaudavome iki 70 tonų.“ Tačiau, anot ūkininko, yra ir kuo džiaugtis – šiemet saldžiųjų šaknų cukringumas siekia net 19,5 procento.

Iškeitė į kanapes

Ilgametis cukrinių runkelių augintojas Jonas Talmantas iš Kėdainių rajono šiais metais iškeitė juos į kanapes. „Tai – nuostolinga kultūra. Nutarėme: jei mums nėra pelno, vokiečiams jo irgi nedarysime. Galai nesueina. Lietuvos klimatas yra atšiauresnis negu kitų ES šalių, vegetacijos laikotarpis – trumpas, net prikasdamas 70 tonų iš hektaro pelno negauni. Balanse išeina nulis“, – pasakojo Kėdainių rajono žemdirbys.

Cukrinius runkelius J. Talmantas augino dešimt metų, bet tik trejus kasė daugiau kaip 70 tonų iš hektarų. Jis šiai kultūrai pasėlių struktūroje buvo skyręs net 140 ha, tačiau pastaraisiais metais plotą vis mažino, o pernai tepaliko 60 hektarų. Pašnekovas neslėpė, kad entuziazmą nuslopino ir supirkėjų sprendimas pakelti bazinio cukringumo rodiklį. Dėl to sumažėjo saldžiųjų šaknų kaina augintojams.

Gamta buvo palanki

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris šį cukrinių runkelių sezoną vadina net tik ankstesniu, bet ir ypatingu. „Vasara buvo karšta ir sausa, tačiau rudenį šie augalai, gavę kritulių, pasitaisė. Derlius atitinka pastarųjų penkerių metų vidurkį. Kitaip tariant, nėra blogas. O atvežamų šaknų cukringumas šiemet labai didelis – per 18 procentų. Kai kurie augintojai pristato net 20 proc. cukringumo runkelius. Daugiametis vidutinis cukringumas siekia 17,4 procento. Kai jis dviem procentiniais punktais didesnis, augintojui mokama už runkelius apie 18 proc. daugiau. Manau, kad tie, kurie šiemet rinkosi šią kultūrą, išlošė“, – įsitikinęs S. Mozeris.

2018-aisiais gamta, pasirodo, buvo palanki cukrinių runkelių augintojams ir kitu aspektu. Kadangi dirvos liko neįmirkusios, į fabriką atkeliauja palyginti švarios šaknys. „Švarumo rodiklis nuo praėjusių metų yra įtrauktas į mūsų susitarimus su augintojais, už kiekvieną jo procentą mokame priedus. Tai didelė paskata, kad atgabenami runkeliai būtų švaresni. Tačiau jei švarumas būna mažesnis nei 90 proc., taikome nuoskaitas. Šiemet galiu pasidžiaugti, jog šis rodiklis siekia 93 proc., tad žemdirbiai gaus papildomą ekonominį pliusą. Pernai į fabriką atkeliaudavo labai daug purvo, o augintojams buvo taikoma nemažai sankcijų“, – aiškino bendrovės žemės ūkio direktorius.

Nors gamta, pasak S. Mozerio, yra svarbiausias „dirigentas“, saldžiųjų šaknų švarumas nemažai priklauso ir nuo ūkininkų turimos technikos, technologijų bei kitų dalykų. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovas patikino, kad ši bendrovė cukrinių runkelių plotų sumažėjimo nepajuto. Šiais metais ji ketina pagaminti tiek pat arba net daugiau cukraus nei pernai. „Šiemet planuojame supirkti 750 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir pagaminti 115‑120 tūkst. tonų cukraus. Jau pasirašome sutartis dėl kitų metų derliaus supirkimo“, – tvirtino pašnekovas.

Cukrinių runkelių derlius šiemet atitinka pastarųjų penkerių metų vidurkį.

Sezoną pradėjo ekologiško cukraus gamyba

Sezonas, pasak S. Mozerio, ypatingas ne tik cukrinių runkelių augintojams, bet ir bendrovei „Nordic Sugar Kėdainiai“. Šiemet fabrike pradėtas gaminti ekologiškas cukrus.

Pirmosios ekologiškų saldžiųjų šaknų tonos į Kėdainius atkeliavo rugsėjo 12 dieną. „Ekologiško cukraus gamybą pradėjome rugsėjo 15-ąją. Ji truko iki 20 dienos, tad šiuo metu jau yra baigta. Per penkias dienas buvo pagaminta daugiau 4 tūkst. tonų ekologiško cukraus“, – sakė S. Mozeris.

Cukriniai runkeliai nebėra „pinigų motina“ ir prestižinė kultūra Lietuvoje.

Didžiąją naujo produkto dalį ketinama eksportuoti, tačiau ir mūsų šalies vartotojai netrukus pamatys parduotuvių lentynose kėdainiškių pagaminto ekologiško cukraus. Ši savaitė AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ buvo rekordinė – per parą fabrikas pagamino 1200 tonų cukraus. Jo istorijoje to dar nėra buvę.

Tokį rezultatą leido pasiekti įdėtos investicijos, fabrikas ir toliau modernizuojamas. Šiuo metu numatyta maždaug 10 mln. eurų investicija į sausą runkelių padavimo liniją (anksčiau šaknys „plaukdavo“ vandeniu). Taip pat ketinama sumontuoti naują katilinę.