Cukraus sektoriui apkarto pasaulinės tendencijos
Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met, po ke­le­rių me­tų per­tek­liaus, pa­sau­li­nė cu­kraus rin­ka at­si­gaus, ta­čiau abe­jo­ja­ma, ar kar­tu pra­dės kil­ti ir cu­kraus kai­na. Net ir esant to­kioms ten­den­ci­joms, abe­jo­nes iš­gy­ve­na ša­lies ža­lia­vos au­gin­to­jai, o per­dir­bė­jai su­nkiai už­si­ti­kri­na rei­kia­mą ža­lia­vos kie­kį.

„Rinkoje dar yra cukraus likučių iš ankstesnių metų. Tikimasi, kad cukraus kaina turėtų pakilti 2020 metais, kai likučiai bus suvalgyti. Žinoma, jei vėl neatsiras naujo pertekliaus“, – mano Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) vadovas Kastytis Patiejūnas.

Šiuo metu Londono biržoje tona cukraus kainuoja 341,3 dolerio. Per pastaruosius kelerius metus buvo momentas, kai kaina buvo pakilusi iki 380 dolerių už toną. Dabar Londono biržoje kaina vėl sukiojasi apie 340 dolerių, nors blogiausiu laiku ji buvo nukritusi net iki 300 dolerių. „Buvo didelis kalniukas, o dabar kaina vėl nučiuožė žemyn, pikas trunka trejus metus“, – konstatavo LCRAA vadovas.

Šiuo metu pasaulinė rinka yra tapusi viso perteklinio cukraus sąvartynu.

Pasak K. Patiejūno, šiuo metu pasaulinė rinka yra tapusi viso perteklinio cukraus sąvartynu. „Už tokią kainą, kuri šiuo metu yra pasaulinėje rinkoje, jei gamintų be subsidijų, cukraus gamyba būtų neįmanoma nei Brazilijoje, nei Tailande, nei Indijoje. Kadangi pagaminto cukraus nėra kur dėti, tai visi ir išmeta į tą „sąvartyną“ tokia kaina, kokia mokama“, – paaiškino pašnekovas.

LCRAA vadovo žodžiais, net ir tradicinėse cukrašvendrių auginimo šalyse cukraus sektorius susiduria su struktūrinėmis ilgalaikėmis problemomis „Nordic Sugar“ nori investuoti į keturių Australijos cukraus fabrikų akcijas. Šie fabrikai priklauso augintojų kooperatyvui ir yra paskendę nuostolių liūne. Čia cukrus gaminamas iš cukrašvendrių, ir tai yra gana konkurencinga šalis“, – sakė K. Patiejūnas.

Ne kokios godos ir artimesnėje aplinkoje. Latviai teoriškai cukrinių runkelių neaugina, o praktiškai bendrovė „Nordic Sugar Kėdainiai“ yra sudariusi pirkimo sutartis su keliais kaimyninės šalies ūkiais, estai saldžiųjų šaknų neaugina mažiausiai dvidešimt metų. „Galima sakyti, kad visoje Europoje yra cukrinių runkelių plotų mažėjimo tendencija, nes visi prisibijo cukraus kainų, sumažėjusios augintojų ir perdirbėjų pajamos. Kai kurie cukraus gamintojai antri ar net treti metai dirba nuostolingai“, – teigė LCRAA vadovas.

Augintojų gretos svyruoja

Abu šalies cukraus fabrikai šiaip ne taip užsitikrino cukrinių runkelių kiekius 2019 metų perdirbimo sezonui. Kaina už žaliavą ir ankstesnių metų derliaus surinkimo pamokos sukėlė svyravimų ir cukrinių runkelių augintojų gretose: vieni plotus mažina, kiti iš viso atsisako auginti, o į jų vietą ateina šiek tiek naujokų, norinčių išmėginti šią kultūrą.

„Nors pernai derlius buvo didelis, nuėmimo sąlygos palankios, o kaina už supirktą produkciją gera, šalies cukrinių runkelių auginimo sektorių yra apnikusios abejonės. Gautos pajamos labiau džiugino cukrinių runkelių augintojus Suvalkijos regione, todėl šiemet užsitikrinti reikiamą žaliavos kiekį „Lietuvos cukrui“ buvo lengviau. Tačiau šiame krašte ūkininkai vis dar turi abejonių, susijusių su Marijampolėje veikiančio fabriko restruktūrizacija“, – sakė K. Patiejūnas.

Didinti plotus ar bent jau likti prie tų pačių neskatina ir šalies valdžios požiūris. Nors žemdirbiai ir tikėjosi kitaip, orientacinės išmokos ateinantiems šešeriems metams už cukrinių runkelių hektarus, palyginti su pernai, nesikeis. Be to, valdžia nesutiko į žemės ūkio paslaugų sąrašą įtraukti specifinių darbų: runkelių dengimo, apsaugant juos nuo šalčio, bei šaknų krovimo.

Vienintelė prošvaistė – Valstybinė augalininkystės tarnyba leido į Lietuvą įvežti cukrinių runkelių sėklas, beicuotas „Force Magna“ produktu. Šis beicas apsaugo jas nuo spragių, spragšių lervų, runkelių musių, amarų. „Augintojai bent jau technologiškai nenukentės. Tiesa, tai yra vienkartinis leidimas šiems metams, o kaip bus kitąmet – neaišku. Daugiau sprendimų, skatinančių cukrinių runkelių auginimą, nėra“, – teigė LCRAA vadovas.

Pesimistų daugiau

„Lietuvos žinios“ pakalbino keturis Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkus. Pasirodo, cukrinių runkelių auginimo pesimistų čia yra gerokai daugiau nei optimistų. Vienintelis Romas Majauskas džiaugėsi pernai sėkmingai užauginęs sutartyje su „Nordic Sugar Kėdainiai“ numatytą kiekį saldžiųjų šaknų. „Ir šiemet darysime tą patį“, – nė kiek neabejojo šis ūkininkas.

Pernai cukriniams runkeliams savo valdoje R. Majauskas buvo skyręs 94 ha ir šiemet ploto mažinti neketina. Jis neslėpė, kad užpernai dėl lietingų metų pajamos iš šių augalų buvo nulinės. Praėjusieji metai, kai kasė po 80 tonų iš hektaro (t/ha), o cukringumas viršijo 19 proc., buvo labai geri. „Taikėme tas pačias technologijas, tas pačias normas trąšų, azoto. Vis kita padarė gamta, o tie, kurių laukuose Dievulis pašykštėjo lietaus, kvotų neįvykdė, kai kurie kasė vos po 50 tonų iš hektaro“, – sakė žemdirbys.

R. Majausko tvirtinimu, cukriniai runkeliai – itin nuo oro sąlygų priklausanti kultūra. „Jei gauni 60 t/ha bazinio cukringumo šaknų, pelno gali nesitikėti, bet jei kasi 20 t daugiau ir cukringumas didesnis nei bazinis, pelnas iš vieno ha siekia 600 eurų. Nė viena kita kultūra nėra tokia pelninga“, – teigė ūkininkas.

Kaimynystėje ūkininkaujantis ir paprastai 120 –200 ha cukrinių runkelių augindavęs Leonas Rudinskas pernai jų atsisakė, o kaip elgsis šiemet, tvirtino dar neapsisprendęs. „2017 metais su cukriniais runkeliais sugadinau dirvą, imant ir iš laukų išgabenant derlių lūžo technika, teko vargti net naktimis, todėl netekau dviejų darbuotojų, o pelno nebuvo“, – kalbėjo L. Rudinskas.

„Nusivylę mes tais cukriniais, tačiau norime ar nenorime, trauktis negalime. Su fabriku pasirašėme trejų metų sutartį, dėl to vieno euro mus pririšo (jei sutartis buvo sudaroma vieniems metams, „Nordic Sugar Kėdainiai“ augintojams įsipareigojo už toną mokėti 24 eurus, o jei trejiems metams – po 25 eurus, – red.) . Jau būtume atsisakę auginti, tačiau bijome, kad teks mokėti baudą, todėl sėsime ir šiemet, ir kitais metais“, – atviravo Vilkėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Zažeckas.

Kadangi Vilkėnų žemės ūkio bendrovė įsipareigojo parduoti ne visą, o tik 80 proc. derliaus, šiemet augins atitinkamai mažesnį plotą – apie 40 hektarų.

Nors bendrovės laukai yra palyginti arti R. Majausko valdų, lietaus čia buvo gerokai mažiau. „Pernai mums labai pakenkė sausra, gavome mažesnį, nei tikėjomės, derlių ir mažesnį pelną, laimei, dirvų nesugadinome. Vien runkelių kasimo kombainas sveria apie 17–20 t, o pakrautas – 40–50 t, įsivaizduokite, kaip suslegiama ir išmankoma dirva“, – šios kultūros auginimo minusą įvardijo H. Zažeckas.

Ričardas Maldutis, kaip ir L. Rudinskas, pernai cukrinių runkelių atsisakė. „Priežasčių buvo ne viena: cukrinius runkelius ištrempia ir apgraužia žvėrys, todėl gaunu mažesnį derlių, o ir kaina už jį netenkina“, – sakė R. Maldutis.

Iš ploto, kuriame prieš tai augo cukriniai runkeliai, R. Maldutis pernai kūlė gerokai mažesnį – vos 3 t/ha – kviečių derlių, o kituose laukuose byrėjo po 6 tonas. Jo žodžiais, po saldžiųjų šaknų dirvai atkurti prireikia 2–3 metų. „Vos ji spėja atsigauti, vėl ten pat sėji runkelius. Suskaičiavau ir atsakingai sakau, kad šią kultūrą auginti neapsimoka. Pelno gauni ne kasmet, o su išlaidomis susiduri nuolat: tenka taisyti techniką, remontuoti kelius“, – kalbėjo ūkininkas.

Nors buvo sudaręs sutartį vieniems metams, R. Maldutis iš Kėdainių fabriko rugsėjo 20 dieną sulaukė raginimo sumokėti baudą už sutarties nevykdymą. „Matyt, susipainiojo dėl sutarties termino, šiaip jie pretenzijų man neturėtų turėti“, – sakė pašnekovas.