Būsto kainų augimas lėtėja, bet lieka stabilus
Šie­met būs­to kai­nos au­ga lė­čiau ir šiek tiek kei­čia­si rin­kos ak­ty­vu­mas re­gio­nuo­se bei se­nos ir nau­jos sta­ty­bos būs­tų rin­kos ten­den­ci­jos.

Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinės būsto kainos Lietuvoje buvo 1,1 proc. aukštesnės negu ankstesnį ketvirtį, bet 6,6 proc. aukštesnės nei prieš metus.

Naujos statybos vienbučiai ir dvibučiai namai per ketvirtį pabrango 5,2 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 0,6 procento. Ankstesnės statybos vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 1,1 proc., butai daugiabučiuose namuose – 0,7 procento.

Per metus, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu, naujos statybos būstų kainos pakilo 7,5 procento. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 11 proc., o butai daugiabučiuose – 6,2 procento. Ankstesnės statybos būstai per metus pabrango 6,2 procento. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 11 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 5,1 procento.

Nerijus Mačiulis: "Nors buvo nerimaujama, kad būstą įsigyjantys emigrantai bei investuotojai rinką perkaitins, tuščių būtų pertekliaus nėra, todėl nuomos kainos kilo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos“.

Mažėja rinkos aktyvumas

Registrų centras stebi gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkimo sandorių Lietuvoje mažėjimą, bet rinka išlieka ganėtinai aktyvi. Antai šių metų lapkritį pardavimo sandoriais buvo perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai 13 proc. mažiau negu spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį.

Kaip teigia Registrų centras, rinkos aktyvumo mažėjimą lapkritį iš dalies lėmė tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius 4,5 metų. Be to, vertinant daugiametes tendencijas, lapkričio mėnesį nekilnojamojo turto pirkėjų entuziazmas paprastai sumažėja, o paskutinį metų mėnesį atsigauna.

Per tris šių metų ketvirčius Registrų centras įregistravo 7960 namų ir 25 312 butų perleidimo sandorius, palyginti su 7877 namais ir 25 020 butų per tris 2017 metų ketvirčius.

Registrų centro duomenimis, priešingai rinkos tendencijoms, lapkritį judėjo Vilniaus butų pardavimas – palyginti su spaliu, ūgtelėjo 6,2 proc., iki 1056. Šiemet sostinėje daugiau butų buvo parduota tik per gegužę. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, butų pardavimas Vilniuje išaugo 22,9 procento.

Kituose šalies didmiesčiuose fiksuotas butų pardavimo mažėjimas. Kaune praėjusį mėnesį buvo parduotas 441 butas – 9,1 proc. mažiau negu spalį, bet 13,4 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Uostamiestyje butų pardavimas per mėnesį sumenko 1,4 proc., bet per metus ūgtelėjo 1 proc., iki 286. Šiauliuose ir Panevėžyje per lapkritį savininkus pakeitė atitinkamai 120 ir 88 butai (pernai lapkritį – atitinkamai 125 ir 113 butai, o šių metų spalį – atitinkamai 153 ir 124 butai).

Neįprastas ketvirtis

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė aiškina, kad trečiasis šių metų ketvirtis buvo kiek neįprastas sostinės būsto rinkai – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė, tačiau atlyginimams augant sparčiai galimybės įpirkti būstą sostinėje padidėjo, o kituose didžiuosiuose miestuose siurprizų buvo mažiau. Kaune būsto įperkamumas toliau mažėjo, o klaipėdiečiai galėjo džiaugtis gerėjančiomis galimybėmis įsigyti nuosavą būstą.

„Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Kaune parduota maždaug dešimtadaliu mažiau naujos statybos butų nei prieš metus – tai galėjo lemti ir atslūgusi naujų būtų paklausa, ir techniniai veiksniai, kai įsigytų butų duomenys statistikoje užfiksuojami tik tada, kai būstas pastatomas“, − komentavo „Swedbank“ ekonomistė.

Pasak L. Galdikienės, naujų butų pasiūla ir toliau didėjo – trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo baigta statyti 18 proc. butų daugiau, o Kaune ir Klaipėdoje – 36 proc. daugiau nei prieš metus. Šis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos ryškiausias Vilniuje, tad čia jau akivaizdus ir spaudimas kainoms. Todėl trečiąjį ketvirtį naujų butų kainos Vilniuje šiek tiek sumenko, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu. Visgi metų pabaigoje butų sandorių skaičius Vilniuje vėl įsibėgėjo, o kainos ūgtelėjo.

Nerijus Mačiulis: „Nors buvo nerimaujama, kad būstą įsigyjantys emigrantai bei investuotojai rinką perkaitins, tuščių būtų pertekliaus nėra, todėl nuomos kainos kilo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos“.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Vilniuje per metus šoktelėjo į viršų 9,5 punkto ir buvo vienas aukščiausių nuo 2005-ųjų. Trečiąjį šių metų ketvirtį vilniečių šeima galėjo įpirkti beveik 74 kv. m ploto butą − 5 kv. m didesnį nei prieš metus.

Pasak L. Galdikienės, Klaipėdoje butų kainos per metus nesumenko, bet augo gerokai lėčiau nei atlyginimai, tad galimybės įpirkti būstą taip pat padidėjo. „Trečiąjį šių metų ketvirtį klaipėdiečiai galėjo įpirkti 104 kv. m ploto butą, arba beveik 3 kv. m erdvesnį negu prieš metus.

Ekonomistė pažymi, kad Kaune atlyginimai augo sparčiausiai iš trijų didžiųjų miestų, tačiau butų kainos augo sparčiau. Visgi kauniečiai dar galėjo įpirkti 110 kv. m butą – didžiausią iš trijų didžiųjų šalies miestų.

Geriausi laikai praeityje

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, šalies būsto rinkai geriausi laikai jau praeityje, tad butų kainų augimas kitąmet greičiausiai bus vangus ir kainos gali stagnuoti. „Išaugęs neparduotų butų skaičius bei numatomos naujos statybos rodo, kad kitąmet pasiūla išliks gana didelė, o paklausos augimą ribos lėtesnis atlyginimų augimas bei didėsiantis ekonominis neapibrėžtumas“, − sakė L. Galdikienė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas išlieka šiek tiek aukščiau nei istorinis vidurkis, o tai rodo, kad būstas nėra pervertintas. „Nors buvo nerimaujama, kad būstą įsigyjantys emigrantai bei investuotojai rinką perkaitins, tuščių būtų pertekliaus nėra, todėl nuomos kainos kilo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos. Aukštas nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad kol kas būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnė alternatyva nei nuoma“, − komentavo N. Mačiulis.

Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitų metų pabaigoje ECB visgi ryšis padidinti palūkanų normą, o tai reikštų ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos EURIBOR augimą. Tokiu atveju augs ir būsto paskolų kainos, todėl gyventojai turėtų atsargiau vertinti savo finansines galimybes.

Vidutinių būsto kainų pokyčiai, palyginti su ankstesnių metų ketvirčiu, proc.

KetvirtisKainų pokytis
2016 m. III5,3
IV9,5
2017 m. I10,2
II10,2
III8,5
IV6,9
2018 m. I7,8
II7,4
III6,6

Šaltinis: Statistikos departamentas