Bulviasodžio tradicijas koreguoja rinka ir gamta
Anks­čiau su­val­kie­čiai bul­ves steng­da­vo­si pa­so­din­ti iki ge­gu­žės 1-osios. Rin­ka ir gam­tos są­ly­gos šią tra­di­ci­ją pa­ko­re­ga­vo: šių­me­tis bul­via­so­dis pra­si­dė­jo ba­lan­džio 10 die­ną, o baig­sis maž­daug po dvie­jų sa­vai­čių.

Tokių ūkininkų, kurie šviežių bulvių pasiūlys per Jonines, Šakių rajone vos keletas. Šalia Kudirkos Naumiesčio ūkininkaujantis Mindaugas Valaitis ankstyvųjų veislių bulvėmis balandžio 10‑12 dienomis užsodino apie 10 hektarų. „Ankstyviausias pradedame daiginti vasarį, o sodiname, kai tik įmanoma įvažiuoti į dirvą. Drėgmei palaikyti ir šilumai suteikti visą plotą apdengiame agroplėvele. Skirtumas akivaizdus: dirvos temperatūra be agroplėvelės siekia tik 19,6 °C, o po ja – 23,4 °C šilumos. To imamės, kad išloštume 1–3 dienas anksčiau išeiti į rinką“, – pasakojo M. Valaitis.

Paprastai šiame specializuotame ūkyje auginama 60–70 ha bulvių. Kiek, be jau minėtų 10 ha, šiemet sodins kitų veislių bulvių, M. Valaitis tvirtino dar tvirtai neapsisprendęs.

Renkasi vidutinio ankstyvumo veisles

Specializuotas bulvininkystės ūkis „Šaka“, veikiantis Kudirkos Naumiestyje, gegužės 1‑ąją bulviasodį buvo tik įpusėjęs. Čia šie šakniagumbiai užima 130 ha plotą. Ūkio direktorius Juozas Pukelis minėjo, kad šiemet „Šaka“ augins 18 skirtingų veislių bulvių, dešimt jų – naujos. Specializuotas ūkis dėl darbo jėgos trūkumo yra priverstas atsisakyti ankstyvųjų veislių, todėl bulviakasį pradeda anksčiausiai liepos pabaigoje.

Jonas Daugėla, ūkininkaujantis Sintautų seniūnijos Veršių kaime, gegužės 1 dieną tebuvo užsodinęs pusę numatyto ploto. Lietuvių „antrą duoną“ jis ketina auginti 65 hektaruose. Nors turi 3–4 patikrintas ir pamėgtas bulvių veisles, ūkininkas nesibaido naujovių. Šiemet jis ketina išbandyti bulves iš Airijos ir dar kelias naujas veisles.

Pernai ir užpernai J. Daugėla taip pat mėgino auginti bulves po priedanga. „Pernai užklupus šalnoms jos apšalo, todėl šiemet likome prie vidutinio ankstyvumo veislių. Apskritai 2017-ieji buvo ekstremalūs metai. Kiek ūkininkauju, tokių sąlygų dar nepasitaikė, kaime buvo kone potvynis. Derliaus sulaukėme neblogo, tačiau negalėjome jo nuimti, apie 20 proc. liko laukuose“, – neslėpė vyriškis.

Kitas žinomas Šakių rajono Skardupių kaimo „antrosios duonos“ augintojas Valentinas Kamaitis šiemet pirmą kartą per 18 metų bulvių atsisakė. „Nusprendžiau padaryti pertrauką. Vietoj jų dvidešimtyje hektarų bus grūdinės kultūros“, – tvirtino V. Kamaitis. Pagrindinė tokio apsisprendimo priežastis – darbuotojų stygius. Be to, pernai liko nenukasta 3 ha bulvių. „Šiemet pailsėsiu, o kaip bus ateityje dėl bulvių, dar nežinau“, – prisipažino pašnekovas. Pernykščio derliaus ūkininkas jau nebeturi.

„Pernai eksporto beveik nebuvo. Orai subalansavo bulvių kiekį. Jų pertekliaus neturėjome, tad labai gražiai pasidalijome vietos rinką. Lenkai irgi per daug bulvių neprikasė, todėl mums netrukdė, kaip ir mes kitų šalių augintojams.“

Kaimynai kojos nekišo

Visi „Lietuvos žinių“ kalbinti Šakių rajono bulvių augintojai tvirtino iš hektaro prikasantys vidutiniškai 40 tonų prekinių bulvių. Kadangi veislės ir technologijos kasmet gerėja, tobulėja, derlius taip pat didėja.

„Tie, kurių specializacija – bulvininkystė, susiduria tik su dviem problemomis – užauginti derlių ir jį parduoti, – šmaikštavo J. Daugėla. – Juk Lietuvoje valgytojų kasmet mažėja.“ Dvidešimt metų bulves auginantis vyras derlių realizuoja per didmenines daržovių bazes. Šiuo metu J. Daugėla savo sandėliuose turi dar apie 300 t bulvių. Ūkininkas jas ketina parduoti šį mėnesį.

Tiek M. Valaitis, tiek V. Kamaitis, tiek bendrovė „Šaka“ bulves realizuoja per kooperatyvą „Bulvių namai“. Šis jas tiekia šalies prekybos tinklams ir, priklausomai nuo sezono, užsienio rinkoms. „Pernai eksporto beveik nebuvo. Orai subalansavo bulvių kiekį. Jų pertekliaus neturėjome, tad labai gražiai pasidalijome vietos rinką. Lenkai irgi per daug bulvių neprikasė, todėl mums netrukdė, kaip ir mes kitų šalių augintojams“, – aiškino N. Valaitis.