Bulgarija siekia prisijungti prie euro zonos
Eu­ro gru­pės po­sė­dy­je Briu­se­ly­je eu­ro zo­nos vals­ty­bių na­rių ir Da­ni­jos fi­nan­sų mi­nis­trai ap­ta­rė Bul­ga­ri­jos pri­si­jun­gi­mo prie Va­liu­tų kur­so me­cha­niz­mo (VKM) II pers­pek­ty­vas. Tai – bū­ti­nas žings­nis sie­kiant na­rys­tės Eu­ro zo­no­je.

„Sveikiname Bulgarijos valdžios institucijų siekį prisiimti būtinus įsipareigojimus siekiant sėkmingo prisijungimo prie Valiutų kurso mechanizmo II, o vėliau ir prie Euro zonos. Džiugu, jog nepaisant vis dar vykstančių diskusijų dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo, narystė Euro zonoje yra patraukli,“ – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Dalyvavimas Valiutų kurso mechanizme II yra vienas iš kriterijų, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti norint įsivesti eurą. Bulgarija per ateinančius mėnesius įsipareigoja įgyvendinti konkrečias bankų priežiūros, ne bankinio sektoriaus bei kovos su pinigų plovimu stiprinimo, valstybinių įmonių valdymo gerinimo ir kitas priemones.

Šiuo metu euro zoną sudaro 19 Europos Sąjungos valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

Euro zona apima valstybes nares, įteisinusias eurą kaip bendrąją valiutą ir vykdančias bendrą pinigų politiką. Europos centrinis bankas ir eurą įvedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Eurosistemą.

Tapdamos ES narėmis, valstybės narės įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks būtinus kriterijus. Įvykdyti kriterijai rodo, kad prieš įsivesdamos eurą valstybės narės pasiekė aukštą tvaraus ekonominio suartėjimo su euro zona lygį. Ekonominiu suartėjimu užtikrinama, kad euro zonos ekonomika veiktų sklandžiai, o prie euro zonos prisijungiančios valstybės narės galėtų augti ir klestėti.

Narystė euro zonoje didina ekonominę valstybių narių tarpusavio priklausomybę. Euro zonos valstybės narės naudojasi bendra valiuta ir visos vykdo bendrą Europos centrinio banko nustatytą pinigų politiką. Dėl bendros valiutos ir pinigų politikos prekybiniai ir finansiniai ryšiai tampa glaudesni. Dėl šios vis didėjančios ekonominės integracijos glaudžiau koordinuojamos ekonominės politikos strategijos.

Ši tarpusavio priklausomybė euro zonos narėms kelia ir konkrečių bendrų ekonominių sunkumų. Todėl nuo 1999 metų euro zonos valstybių narių finansų ministrai pradėjo rengti neformalius Euro grupės susitikimus, kuriuose aptaria klausimus, susijusius su bendra atsakomybe už bendrą valiutą. Šiuose susitikimuose taip pat dalyvauja už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys bei Europos centrinio banko pirmininkas.

Lietuva eurą įsivedė 2015 metais.