Buitinę techniką keičia tik šiai visiškai sugedus
Dau­gu­ma Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­se­nu­sią bui­ti­nę tech­ni­ką pri­si­ruo­šia keis­ti tik šiai ne­pa­tai­so­mai su­ge­dus ir nu­sto­jus veik­ti. Nau­jai įran­gai įsi­gy­ti jie daž­niau­siai nau­do­ja tu­ri­mas san­tau­pas, bet jau­nes­ni ne­ven­gia ir sko­lin­tis.

Apklausa rodo, kad net 75 proc. šalies gyventojų naują buitinę techniką perka tik tada, kai senoji jau nebesugeba atlikti savo funkcijų. Maža to, dar 13 proc. respondentų teigia tokios įrangos dėl lėšų trūkumo iš viso neperkantys ir neplanuojantys to daryti.

Vienas iš dvidešimties (5 proc.) apklaustųjų buitinę techniką atnaujina, kai nusibosta turima. 4 proc. permainų imasi persikeldami į naują būstą ar darydami remontą esamame. Dar 3 proc. teigia tokiam pirkiniui pasiryžtantys rinkoje atsiradus modernesniems modeliams.

Sprendimą keisti naudojamą buitinę techniką daug lengviau priima jaunesnio amžiaus didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Naujam pirkiniui dėl paprasčiausio noro atsinaujinti ryžtasi 14 proc. respondentų, uždirbančių 600–1000 eurų, ir 22 proc. uždirbančiųjų daugiau nei 1000 eurų.

Naudojamos buitinės technikos iš viso nekeičiantys dažniausiai teigia kaimo gyventojai. Neturintys tam lėšų tvirtina net penktadalis (19 proc.) tokių respondentų. Didmiesčiuose šis skaičius siekia tik 7 procentus.

Buitinei technikai pirkti gyventojai dažniausiai naudoja santaupas (38 proc. respondentų). 12 proc. apklaustųjų pirkiniui leidžia lėšas iš paskutinės savo algos. Maždaug penktadalis (18 proc.) gyventojų, norėdami įsigyti buitinės technikos, nevengia pasiskolinti. 13 proc. apklaustųjų teigia finansavimo šaltiniu paprastai besirenkantys išperkamosios nuomos paslaugas, 4 proc. pagalbos prašo iš giminių ir artimųjų, o 1 proc. ima banko paskolą.

Tokias tendencijas atskleidė UAB „Credit Service“ užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos metu apklausti 1108 gyventojai. Tyrimas vyko 117 atrankos taškų.