Briuselis ruošiasi deryboms su Rusija dėl Baltijos šalių elektros sistemos
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja dar šie­met ruo­šia­si pra­dė­ti kon­sul­ta­ci­jas su Ru­si­ja dėl Bal­ti­jos ša­lių elek­tros tink­lų at­jun­gi­mo nuo po­so­vie­ti­nės sis­te­mos ir sinch­ro­ni­za­vi­mo su Va­ka­rų Eu­ro­pa.

„Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Slovakų diplomatas teigė, kad visos proceso šalys turi būti tikros dėl šių procesų sklandumo, nes „elektros tiekimo srityje nemalonių siurprizų nenori niekas – nei Baltijos šalys, nei Rusija ar Baltarusija“.

M. Šefčovičius patikino, kad Komisija reikalaus aukščiausių saugumo standartų iš Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės, bet atsisakė plačiau komentuoti Lietuvos valdžios deklaracijas, jog jėgainės elektra bus blokuojama.

Lietuvos socialdemokratų partijos surengtame tarptautiniame forume dalyvavęs eurokomisaras taip pat teigė, kad statant dujotiekį „Nord Stream 2“, bus siekiama užtikrinti, jog Ukraina neprarastų dujų tranzito.

– Pone M. Šefčovičiau, pradėkime nuo bendresnio klausimo: kaip apskritai vertinate Baltijos šalių, ir konkrečiai, Lietuvos energetikos kursą?

– Elektros energijos požiūriu galėčiau pasveikinti Baltijos šalis, kad jos daro pažangą elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekte. Desinchronizavimo projektas bus gana brangus ir reiklus technologiniu požiūriu. Bet planai yra parengti ir esu įsitikinęs, rasime reikiamą finansavimą, kad Baltijos šalys galiausiai susijungtų su žemyninės Europos tinklais. Kartu gerą įspūdį daro ir „NordBalt“ jungtis, rinkų susiejimas su Skandinavijos ir Šiaurės šalimis. Asmeniškai man Šiaurės elektros rinka yra veikiausiai labiausiai išsivysčiusi ir pati moderniausia. Manau, elektros energijos požiūriu esate teisingame kelyje.

Esu pažadėjęs energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kad per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru – susitikimas greičiausiai suplanuotas lapkritį – be kitų įprastų temų, pavyzdžiui, dujų klausimų ir tranzito per Ukrainą, mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą.

– Ar galima teigti, kad lapkritį bus atnaujintos derybos su Rusija dėl sinchronizavimo?

– Planuojame informuoti Rusijos pusę, koks yra planas, galbūt pasiūlyti technines diskusijas, kad įsitikintume, jog nebus jokių netikėtumų. Nes elektros tiekimo srityje nemalonių siurprizų nenori niekas – nei Baltijos šalys, nei Rusija ar Baltarusija. Žinau, kad jiems labai jautrus Karaliaučiaus klausimas.

Turiu pasakyti, kad kai tik buvo keliamas klausimas dėl projekto, buvo aiškus supratimas iš Rusijos pusės, jog jūs norite sinchronizuotis su Europos sistemomis, bet jie man sakė: nenorime jokių siurprizų.

Neturime konkrečios susitikimo datos, bet pirma pasitaikiusia proga informuosime Rusiją apie jau pasiektus susitarimus, pasirengimą projektui, terminus. Mano supratimu, geriausia būtų pradėti technines konsultacijas, kaip užtikrinti, kad projektas tinkamai parengtas techniniu požiūriu ir kad būtų išvengta bet kokių nesklandumų.

Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius./ Užsienio spaudos nuotrauka

– Ko Lietuva ir Europos Komisija turėtų imtis, kad būtų užtikrintas Astravo AE saugumas?

– Jūsų diplomatai, užsienio ir energetikos ministrai, įdėjo daug pastangų, kad sužinotume apie šią jėgainę ir jūsų susirūpinimą problema. Galiu užtikrinti, kad teikiame daug dėmesio jėgainei Astrave. Mes leidome aiškiai suprasti Baltarusijos vadovybei, kad elektrinė labai arti jūsų sostinės ir čia negali būti jokio kito sprendimo, kaip tik šimtu procentų gerbti europines normas.

Buvo daug parengiamųjų darbų, daug diskusijų, inspektavimo – tiek iš Europos ekspertų pusės, tiek iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA).

Iš savo pusės mes labai jautriai žvelgiame į jūsų susirūpinimą, dedame dideles pastangas, kad visi būgštavimai dėl saugos, visi saugumo klausimai būtų tinkamai vertinami ir tai būtų daroma aukščiausiu europiniu lygmeniu.

– Lietuva ketina riboti elektros patekimą iš Astravo AE. Jūsų vertinimu, tai realu?

Mano žiniomis, Lietuva gauna didžiausią finansinę paramą jėgainės uždarymui. Yra labai aiškus supratimas, jog tai jums yra svarbus klausimas ir kad tai buvo numatyta stojimo (į Europos Sąjungą – BNS) sutartyje.

– Suprantu nerimą dėl jėgaines, bet turėčiau pamatyti technines ir teisines tokių priemonių detales. Šiuo metu aukščiausias prioritetas yra užtikrinti saugumą, ties tuo dabar ir dirbame.

– Dar vienas Lietuvai opus branduolinės energetikos klausimas – Ignalinos AE uždarymo finansavimas. Pone M. Šefčovičiau, ar Lietuva gali tikėtis daugiau, nei EK pasiūlytų 552 mln. eurų naujoje finansinėje perspektyvoje?

– Turime bent tris stabdomas branduolines jėgaines, Ignalinos projektas stambiausias. Kiti yra Bulgarijoje ir Slovakijoje. Mano žiniomis, Lietuva gauna didžiausią finansinę paramą jėgainės uždarymui. Yra labai aiškus supratimas, jog tai jums yra svarbus klausimas ir kad tai buvo numatyta stojimo (į Europos Sąjungą – BNS) sutartyje. Europa pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Lietuva. Manau, jūs turėsite tinkamą finansavimą.

Tai derybų klausimas, palaukime jų. Pirmą kartą turėsime situaciją, kai mus palieka svarbi donorė (Jungtinė Karalystė – BNS) ir turime keletą naujų prioritetų, kuriais turime pasirūpinti. Tad šio biudžeto parengimas labai skiriasi nuo to, kas vyko anksčiau. Pateikėme pasiūlymą ant stalo, o dabar daugiausia situacija, yra šalių narių rankose.

– Kalbant apie Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Dalis Europos šalių priešinasi jam argumentuodamos grėsme, pavyzdžiui, dujų tranzitui per Ukrainą. Jūsų vertinimu, ar reikia siekti to dujotiekio sustabdymo, o gal projektas turi tęstis?

– Tai vienas sudėtingiausių projektų, su kuriais teko dirbti, nes Energetinė sąjunga, už kurią esu atsakingas, ir buvo paskatinta Europos lyderių jausmo, kad turime didelę problemą energetinio saugumo srityje. Buvo nuspręsta, kad tai (2006–2009 metų Rusijos ir Ukrainos dujų ginčai ir dujų tiekimo problemos Europoje – BNS) neturi pasikartoti ateityje. Todėl ėmėmės griežtos diversifikavimo programos.

Dėl „Nord Stream“. Šis projektas nuo pat pradžių buvo prieštaringas, nes jį remiantis konsorciumas jį pristatė kaip išimtinai komercinį. Mes negalėjome su tuo sutikti, ir sakiau jiems, kad dar nesu matęs komercinio projekto, dėl kurio būtų taip aktyviai diskutuojama aukščiausiu politiniu lygiu. Bent pusė šalių narių dėl skirtingų priežasčių priešinasi šiam dujotiekiui, o viena iš priežasčių ta, kad Vidurio ir Rytų Europai nepriimtina, jeigu užsidarytų dujų tranzitas per Ukrainą – tai turėtų pasekmių ir Ukrainai, ir minėtam regionui.

Tiesa, turiu pastebėti, kad naujoji Vokietijos vyriausybė pripažįsta faktą, jog projektas turi politinį aspektą, kad tai yra politiškai jautrus mūsų regionui klausimas, ir ji padeda derėtis išsaugant tranzitą per Ukrainą po 2019 metų. Tikiuosi, kad lapkritį vėl pakviesiu trišalių derybų Rusijos ir Ukrainos atstovus. Laikas bėga ir tranzito sutartis tarp „Gazprom“ ir „Naftogaz“ baigsis iki kitų metų pabaigos. Privalome rasti sprendimą, antraip pateksime į bėdą.

Dar dėl „Nord Stream“. Mes taip pat siekiame užtikrinti, kad bus gerbiama Europos teisė. Esame pasiūlę Dujų įstatymo pataisas Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai. Pasiūlėme šalims narėms, kad turėtume gauti mandatą derėtis su Rusija dėl tarpvyriausybinio susitarimo tarp ES ir Rusijos, kaip turėtų atrodyti dujotiekių „architektūra“. Bet reikia pripažinti, kad diskusija Taryboje nėra lengva. Pažiūrėsime, kada galėsime tęsti pokalbius dėl pataisų ir mandato. Manau, kad veikiausiai kitų metų pradžioje.

– Turite omenyje ES Dujų direktyvos pataisas? Kol kas, vadinasi, aiškios datos šiuo klausimu nėra?

– Mano požiūriu, tai nėra labai sudėtingas klausimas. Bet sulaukėme dešimčių techninių klausimų. Jaučiu, kad Komisija (EK – BNS) atsakė į juos visus. Jeigu klausimas atsiras darbotvarkėje, manau, kad turėsime kvalifikuotą daugumą Taryboje. Bet klausimo darbotvarkėje dar nėra.

Mes atlikome savo namų darbus, pastatėme dujų importui pakankamą infrastruktūrą, taip pat siekiame užtikrinti, kad kiekviena šalis narė turėtų prieigą prie SGD, ir mes jau arti to.

– Europos Komisija aktyviai dirba amerikietiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Europą klausimu.

– Kalbant apie Jungtines Valstijas, šios šalies energetikos sekretoriui Rick'ui Perry'iui sakiau, kad esame pasiruošę Amerikos dujoms. Mes atlikome savo namų darbus, pastatėme dujų importui pakankamą infrastruktūrą, taip pat siekiame užtikrinti, kad kiekviena šalis narė turėtų prieigą prie SGD, ir mes jau arti to. Man vienas iš strateginių tikslų yra, kad kiekviena šalis narė turėtų bent jau po tris dujų šaltinius. Dabar reikia, kad, pirmiausia, Jungtinėse Valstijose būtų atsisakyta eksporto leidimų.

– Koks būtų Lietuvos SGD terminalo Klaipėdoje vaidmuo šiame kontekste?

– Manau, kad tuomet (statydami terminalą – BNS) pasielgėte labai drąsiai ir žengėte ambicingą žingsnį į ateitį. Tai darėte savo jėgomis ir taip pat dėl to diskutavote šalyje. Bet manau, sprendimo išmintingumas yra tas, kad gavote prieigą prie pasaulinės rinkos. Tapote regioniniu dujų rinkos žaidėju. Ir dabar turite galimybe bent jau išnaudoti Baltijos šalių rinką, naudotis Inčukalnio požemine saugykla (Latvijoje – BNS), o per „Baltic Connector“ (statomas Estijos-Suomijos dujotiekis – BNS), per GIPL (būsimas Lietuvos-Lenkijos dujotiekis – BNS), esate labai svarbi energetinio saugumą užtikrinančio dujų tinklo dalis.

Esame pasirengę konkurencijai Europos rinkoje ir šiuo atveju jūsiškis SGD terminalas gali būti labai svarbus, nes gali tapti net tik JAV SGD, bet ir kitų dujų importo šaltiniu. Klaipėdos terminalas gali būti tuo konkurencijos tašku, kuriame bus lemiama viso regiono dujų kaina.

Bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių, – projektai, kurie jungtų jas per Lenkiją su likusia Europos Sąjunga, ir projektai kaip „Baltic Connector“, padedantys susijungti su Skandinavijos ir Šiaurės šalių partneriais – labai svarbu, ypač derinant kartu su „Independence“ Klaipėdoje, nes tai suteikia jums pasirinkimą, mažina kainas ir esate kur kas geresnėje padėtyje nei prieš kelerius metus.

– Dėkoju už pokalbį.