Biudžeto ir finansų komitetas pritaria pensijų kaupimo pertvarkai
Par­la­men­ti­nis Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) pri­ta­ria di­džia­jai da­liai Vy­riau­sy­bės pen­si­jų kau­pi­mo re­for­mos pa­siū­ly­mų, ta­čiau spren­di­mus dėl pen­si­jų anui­te­tų siū­lo ati­dė­ti ru­de­niui.

Už tai trečiadienį balsavo aštuoni komiteto nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Šį klausimą dar turės svarstyti pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o galutinius sprendimus priims Seimas.

Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, reikėtų neskubėti spręsti dėl pensijų kaupimo pertvarkos, nes sprendimai turės ilgalaikės įtakos žmonių ateičiai. Parlamentaras nuogąstavo, kad gyventojai dėl mokesčių pertvarkos gavę papildomų pajamų, jas skirs ne pensijų kaupimui, o einamosioms išlaidoms.

Konservatorius Andrius Kubilius klausė, ar permainomis paprasčiausiai nesiekiama išvengti įstatymuose įtvirtintos prievolės „Sodros“ įmoką į pensijų fondus nuo 2020 metų padidinti nuo 2 proc. iki 3,5 procento.

Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad „Sodros“ įmokos padidinimas 2020 metais turėtų neigiamos įtakos „Sodrai“ kaupiant rezervą, tuo metu dabartiniai pakeitimai leis to išvengti, o gyventojai turės daugiau paskatų kaupti pensiją.

Socialdemokratai Rasa Budbergytė ir Algirdas Sysas siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į privatų kaupimą. L. Kukuraitis tvirtino, kad tai yra optimalus variantas ir viena pagrindinių reformos dalių, siekiant išsaugoti tvarią sistemą.

Komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti automatinio įtraukimo – už tai balsavo tik vienas komiteto narys, septyni buvo prieš, keturi – susilaikė.

Socialdemokratai taip pat siūlė sparčiau mažinti pensijų fondų atskaitymus, apsisprendimo laikotarpį, per kurį fonduose kaupiantys gyventojai galėtų grįžti į „Sodrą“, pratęsti nuo dviejų iki šešių mėnesių, tačiau ir šie pasiūlymai palaikymo nesulaukė.

Vyriausybės pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema). Tiems, kurie pensijų fonduose šiuo metu kaupia tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką arba iš viso nedalyvauja kaupime, numatomas penkerių metų terminas 4+2 schemos įmokoms pasiekti, tačiau jie turėtų ir galimybę iš karto pradėti kaupti maksimaliai.

Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.

Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.

Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.

Ketinama įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, per trejus metus laipsniškai sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę per du mėnesius atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde.