Beveik pusė naujokų neprisitaiko prie naujos darbovietės
Kai pra­ve­ria­me nau­jos dar­bo­vie­tės du­ris, stre­sas iš­tin­ka kiek­vie­ną – tik 19 proc. nau­jai pri­im­tų dar­buo­to­jų pa­si­se­ka sėk­min­gai adap­tuo­tis, o 46 proc. iš tir­tų 20 tūkst. žmo­nių pa­ti­ria ne­sėk­mių per pir­muo­sius 18 mė­ne­sių. Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių spe­cia­lis­tai ir įmo­nių va­do­vai pa­ta­ria, ko ga­li­ma ti­kė­tis ir kaip dar­niai in­teg­ruo­tis į dar­bo ap­lin­ką.

Bendrovės „Leadership IQ“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonėms darbovietėse nepavyksta adaptuotis dėl įvairių priežasčių. Vieni įvardija grįžtamojo ryšio stoką (26 proc.), antriems koją pakiša kolegų emocijų nesupratimas ir jų nuvaldymas (23 proc.), tretiems pritrūksta motyvacijos (17 proc.), ketvirti dirbdami supranta, kad jų temperamentas neatitinka darbo pozicijos (15 proc.).

„Pasirodo, tik 11 proc. naujokų darbo vietą palieka dėl to, kad neturi reikiamos techninės kvalifikacijos darbui atlikti“, – tyrimo rezultatus pranešime spaudai komentuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė. Pasak žmogiškųjų išteklių ekspertės, sėkminga darbuotojo adaptacija iš esmės priklauso nuo dviejų dalykų – organizacijos taikomos adaptacijos programos ir paties darbuotojo noro adaptuotis.

Kam nepakanka trijų mėnesių

Naujasis LR darbo kodeksas įtvirtina maksimalų trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, skirtą adaptacijai. Per jį abi šalys – ir pats darbuotojas, ir darbdavys – turi įsitikinti bei apsispręsti dėl to, ar naujai įdarbintas žmogus galės eiti pareigas. „Pagrindines savybes, kurias turi darbuotojas, paprastai galima įžvelgti jau pirmomis savaitėmis. Per šį laikotarpį atsiskleidžia pareigingumas, atsidavimas darbui ir noras tobulėti“, – patirtimi dalijasi metalinių konstrukcijų gamyba užsiimančios tarptautinės įmonės „A13 Steel LTD“ direktorius ir savininkas Matas Gailevičius. Pasak jo, trys mėnesiai yra pakankamas terminas, kad galėtume įvertinti naujo darbuotojo galimybių ribas.

Tuo abejoja finansinių technologijų įmonės „Spectro Finance“ žmogiškųjų išteklių vadovė Sigita Kilkutė. Jos nuomone, per tris mėnesius naujas darbuotojas viso savo gebėjimų potencialo neatskleis, bet per bandomąjį laikotarpį geriausiai išryškės darbuotojo gebėjimas adaptuotis. „Ne visada per tokį trumpą laiką pavyksta sudaryti sąlygas visų turimų gebėjimų realizacijai. Dar sudėtingiau, jeigu darbas arba darbo sritis darbuotojui yra nauja, neseniai atrasta ir jam reikia laiko įsigilinti į veiklos specifiką, mokytis iš labiau patyrusių kolegų“, – teigia S. Kilkutė.

Įmonių atstovai sutinka, kad nėra vienos universalios formulės, kuri apibrėžtų, kiek užtrunka, kol įmonės naujokai tampa savarankiškais darbuotojais. Tokiais, kurie gerai pažįsta bendrovę, jos veiklą, procesus, gali efektyviai dirbti be papildomos priežiūros. Tai priklauso nuo žmogaus asmenybės, asmeninių jo būdo savybių.

Įmonės tipas apibrėžia lūkesčius

Specialistai pataria naujokams atsižvelgti į darbovietės specifiką, įvertinti skirtumus tarp nedidelio startuolio ir korporacinės bendrovės, turinčios padalinių įvairiose šalyse. Taip pat egzistuoja skirtumai tarp specifinės gamybos įmonės ar prekyba užsiimančios bendrovės.

„Įmonėse, kurios gamina produkciją arba užsiima kita nekasdiene veikla, adaptuotis paprastai reikia ilgiau“, – patirtimi dalijasi M. Gailevičius. Anot jo, „prisijaukinti“ technologinę aplinką užtrunka – neretai tokiose įmonėse yra integruotos specialios sistemos, pažangiosios technologijos. „Pavyzdžiui, perprasti gamyboje naudojamus robotus reikės laiko. O kasdienių prekių ir paslaugų srityje adaptacija įvyksta greičiau, nes pačių bendrovių strategija yra pritaikyta didesnei darbuotojų kaitai“, – esminį skirtumą įžvelgia jis.

S. Kilkutė akcentuoja, kad didesnėse įmonėse galima tikėtis ilgesnio vidutinio adaptacinio laikotarpio. Į korporacinę aplinką patekęs naujas darbuotojas turi prisitaikyti prie labai skirtingų aspektų, kuriuos įmonė sprendžia individualiai. „Aprangos kodas, bendravimo etiketas, ryšiai tarp darbuotojų, procesų valdymas, vidinės komunikacijos niuansai. Ką jau kalbėti apie vidines informacines sistemas, naudojamas komunikacijai, pasiekimų vertinimui, dokumentų valdymui, apskaitai ir panašiems dalykams“, – vardija S. Kilkutė ir atkreipia dėmesį, jog būtina pusiausvyra – svarbu, kad adekvačius būsimų pasiekimų lūkesčius turėtų ir darbuotojas, ir bendrovė.

M. Gailevičius pastebi, kad adaptacijos laikotarpis priklauso ir nuo einamų pareigų – kuo aukštesnės pareigos, tuo ilgesnis laikas rezultatams pasiekti.

„Apšildo“ pačios įmonės

Įmonių atstovai sako, kad prisitaikymo rūpesčių darbuotojams spręsti individualiai nepalieka. Pirmosiomis darbo dienomis nauji darbuotojai supažindinami su darbo metodais, vidine įmonės tvarka bei taisyklėmis, kai kur naujiems darbuotojams yra paskiriami mentoriai arba darbuotojas praleidžia tam tikrą laiką mokydamasis iš labiau patyrusių kolegų. Su jais itin daug bendrauja ir aukščiausio lygio vadovai, kurie aiškiai nubrėžia jų veiklos kryptis.

Naują karjeros lapą naujoje darbovietėje atverčiantiems žmonėms įmonių atstovai akcentuoja pasitelkti smalsumą ir aktyvų elgesį bei „netaupyti“ entuziazmo ir pastangų tobulėti.

„Lietuvos žinių“ inf.