Bedarbiai neskuba užimti laisvų darbo vietų
Įmo­nėms su­teik­tos leng­ves­nės są­ly­gos pri­im­ti rei­ka­lin­gus dar­buo­to­jus iš tre­čių­jų ša­lių šiek tiek su­švel­ni­no įtam­pą Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je, bet ne taip, kaip ga­li­ma bū­tų ti­kė­tis. Dar­bin­go am­žiaus vie­tos gy­ven­to­jai ne­sku­ba užim­ti lais­vų dar­bo vie­tų, nors šių pa­siū­la ne­ma­žė­ja ir im­ig­ran­tai šie­met su­da­ro jau be­veik de­šim­ta­da­lį vi­sų ša­lies dar­bin­go am­žiaus žmo­nių.

Sausio 1 dieną Lietuvoje buvo beveik 165 tūkst. darbo imigrantų. Įvairių šaltinių vertinimu, praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko apie 50 tūkst. piliečių.

Laisvų vietų vis daugiau

Statistikos departamentas pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 19,3 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Tai 1,1 tūkst., arba 5,4 proc., mažiau nei ankstesnį ketvirtį, tačiau 4,4 tūkst., arba 29,7 proc., daugiau negu prieš metus.

2017 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje (santykis su visomis darbo vietomis įmonėse) siekė 1,5 procento. Tai 0,1 procentinio punkto mažiau nei trečiąjį 2017 metų ketvirtį ir 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2017 metų pabaigoje buvo finansinėje ir draudimo veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje, privalomojo socialinio draudimo srityje – po 3,5 proc., informacijos ir ryšių įmonėse – 2,6 procento. Palyginti mažiausiai laisvų darbo vietų buvo švietimo srityje – 0,3 proc., nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – 0,4 proc. ir kitoje aptarnavimo veikloje – 0,7 procento.

Per ketvirtį labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo prekyboje (800 žmonių mažiau), pramonėje (400 žmonių) ir informacinių technologijų bei ryšių įmonėse (200 žmonių), tačiau daugiau pasiūlyta viešajame valdyme ir gynyboje, privalomojo socialinio draudimo srityje (po 400 žmonių) bei sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo įmonėse, kurios siūlė užimti apie 100 laisvų darbo vietų.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo pramonėje – 3,9 tūkst. (20,1 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje – 2,8 tūkst. (14,7 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomojo socialinio draudimo srityje – 2,9 tūkst. (15,1 proc.).

Pernai šalyje buvo 20,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 3,8 tūkst. (23,7 proc.) daugiau nei 2016 metais. Per metus laisvų darbo vietų padaugėjo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, o labiausiai prekyboje ir pramonėje – po 1 tūkst., statyboje – 0,8 tūkstančio.

2017 metais laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,6 proc. – tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo viešajame valdyme ir gynyboje; privalomojo socialinio draudimo srityje – 3,4 proc., finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 3,3 proc., informacijos ir ryšių įmonėse – 2,9 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietimo srityje bei nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – po 0,4 proc., kitoje aptarnavimo veikloje – 0,7 procento.

Bedarbiai slapstosi

Lietuvos darbo birža pranešė, kad 2017 metų pabaigoje šalyje buvo registruota 152,5 tūkst. bedarbių, jie sudarė 8,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus žmonių.

Lietuvos darbo birža, apklaususi 4,6 tūkst. šalies darbdavių, kurių įmonėse yra 266 tūkst. darbuotojų, nustatė, kad šiemet jie norėtų įdarbinti 245 tūkst. neturinčių darbo asmenų – vidutiniškai apie 20 tūkst. per mėnesį. Birža prognozuoja, kad vidutinis registruotas nedarbas šiemet mažės iki 7,7 proc., tačiau atvykstančių pagal trūkstamas profesijas užsieniečių turėtų gausėti.

Įmonės darbuotojų deficitą švelnina investicijomis į našesnes technologijas ir didindamos darbo užmokestį. Daugiau nei trečdalis biržos apklaustų įmonių vadovų mano, kad šiemet bus daugiau investuojama į įrangą ir technologijas, o du trečdaliai – kad teks toliau didinti atlyginimus.

Laisvų darbo vietų struktūra/Šaltinis: Statistikos departamentas