Bankų sektorius pasipildys nauju žaidėju
Penk­ta­die­nį Lat­vi­jos ka­pi­ta­lo gru­pė „VIA SMS Group“ pa­skel­bė, kad Lie­tu­vo­je kur­sis spe­cia­li­zuo­tas ban­kas „FinnQ“. Ru­de­nį ša­ly­je star­tuos ki­ta šios lat­vių gru­pės fi­nan­si­nių pa­slau­gų įmo­nė „Via­let“. Lie­tu­vos ban­kas tei­gia, kad ban­kų sek­to­riu­je erd­vės nau­jiems žai­dė­jams – aps­tu, ir jų at­ėji­mas į rin­ką įneš­tų tei­gia­mų po­ky­čių.

„FinnQ“ jau įregistruota Lietuvoje, bet dar nesikreipė į Lietuvos banką dėl veiklos licencijos. „FinnQ“ vadovas ir valdybos narys Denisas Šerstiukovas sakė, kad bankas teiks mažmeninės bankininkystės paslaugas.

„FinnQ“ planuojamas vystyti kaip šiuolaikinis, internetinis (angl. hi-tech digital (online)) bankas, teiksiantis panašias paslaugas kaip ir mažmeninė bankininkystė – numatome paslaugų krepšelyje paskolų ir indėlių paslaugas, galimybę atsidaryti banko sąskaitą, įgyti mokėjimų kortelę“, – BNS atsiųstame komentare teigė D. Šerstiukovas.

Pasak jo, dėl specialaus banko licencijos į Lietuvos banką ketinama kreiptis rugsėjį, o veiklą ketinama pradėti maždaug per metus. Pradžioje svarstoma pasamdyti 20 žmonių.

Lietuvoje šiuo metu neveikia nė vienas specializuotas bankas.

D. Šerstiukovo teigimu, „VIA SMS Group“ Lietuvoje valdo dar vieną naują – elektroninių pinigų bendrovę „Via Payments“ (jos prekės ženklas – „Vialet“), ji nuo rudens ketina teikti internetinės bankininkystės paslaugas privatiems asmenims ir verslui.

Vietos po saule – sočiai

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Algirdas Prapiestis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Lietuvos bankų sektoriuje yra pakankamai vietos naujiems dalyviams, nes bankų verslo plėtros potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, o kitose panašaus ekonominio pajėgumo šalyse bankų koncentracija yra mažesnė.

„Lietuvos bankas skatina naujų finansų įstaigų žengimą į mūsų rinką, tikėdamasis, kad tai mažintų finansų sektoriaus koncentraciją ir teikiamų paslaugų kainas, padidintų tradicinės bankininkystės paslaugų prieinamumą ir specializuotų finansinių paslaugų pasiūlą. Iššūkį konkurencinėje kovoje didiesiems Lietuvoje veikiantiems bankams gali mesti ir elektroninių mokėjimų paslaugas siūlančios bei inovatyviomis technologijomis (angl. fintech) veiklą grindžiančios įmonės, o jų susidomėjimas specializuoto banko veiklos licencija Lietuvoje pastaruoju metu vis didėja“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, specializuoto banko licenzija aktyviai domisi užsienio kapitalo įstaigos ir reformuojamo Lietuvos kredito unijų sektoriaus dalyviai.

Šiuo metu dėl specializuoto banko licencijos yra oficialiai kreipusios keturios finansų įstaigos, šių įstaigų prašymus Lietuvos bankas nagrinėja kartu su Europos Centriniu Banku.

BNS primena, kad pernai įsigaliojus Bankų įstatymo pakeitimams, atsirado nauja speciali banko forma – specializuotas bankas. Ji sukurta siekiant įtvirtinti palankią aplinką Lietuvos ir užsienio startuoliams, Europos ekonominėje erdvėje teikiantiems įvairias finansines paslaugas.

Tokio banko minimalus kapitalas turi būti 1 mln. eurų (įprasto banko – 5 mln. eurų), jis gali teikti mažiau paslaugų nei įprastas bankas: jis gali priimti indėlius, skolinti lėšas, teikti pinigų pervedimo ir kitas įprastas banko paslaugas, tačiau negali teikti investicinių ir kitų panašių finansinių paslaugų.