Bankrotas ūkininką palieka su ubago terba
Kas­met Lie­tu­vo­je gar­siai nu­skam­ba vie­na ar ke­lios ūki­nin­kų ban­kro­tų is­to­ri­jos. Ta­čiau rea­ly­bė ki­to­kia – ūkiai žlun­ga ge­ro­kai daž­niau. Prob­le­mos mas­to ne­ats­pin­di ir sta­tis­ti­ka – Ūki­nin­kų ūkių re­gis­tras duo­me­nų apie jų ban­kro­to at­ve­jus ne­ren­ka. O skau­džiau­sia ūki­nin­kams, kad ban­kro­to pro­ce­dū­ra jiems tai­ko­ma kaip fi­zi­niams as­me­nims, tad kre­di­to­riai ga­li iš­ne­šio­ti vi­są šei­mos tur­tą. Po­li­ti­kai tai įtei­si­no įsta­ty­mu ir prob­le­mą pa­mir­šo.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2018 metais įregistruoti 1684 ūkininko ūkiai, o išregistruota 10 350. Palyginti su 2017 metais, dinamika akivaizdi: užpernai įregistruoti 2241 ir išregistruoti 2194 ūkininko ūkiai.

2018 metais 3935 ūkiai buvo išregistruoti praėjus 9 mėnesiams po ūkininko mirties ir neatsiradus paveldėtojo, 6415 ūkių buvo išregistruota ūkininko prašymu.

„Ūkininkui prašyme nebūtina nurodyti ūkio išregistravimo priežasties, tačiau dažniausiai ūkininkas nurodo, kad nebevykdo ūkinės veiklos“, – patikslino ŽŪIKVC Žemės ūkio subjektų registrų ir rinkos informacijos departamento Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovė Ramunė Stelmokienė.

Bankrutavęs ūkininkas: „Aš plėtojau ūkį, o žmona dirbo savo darbe. Tačiau vykdant bankroto procedūrą bankrutavome abu: ir aš, ir žmona. Neįvykdyti įsipareigojimai buvo perkelti ant šeimos pečių.“

Kiek per metus ūkininkų ūkių bankrotų gali slėptis eilutėje „pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, ŽŪIKVC duomenų neturi. Tokia statistika disponuoja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) prie LR finansų ministerijos. Jos direktorius Audrius Linartas sakė, kad galutinių 2018 metų metinių duomenų tarnyba kol kas neturi – tik apie tris metų ketvirčius.

Pasak A. Linarto, 2018 metais visoje rinkoje pradėta 2082 įmonių bankrotai, arba 30 proc. mažiau nei 2017-aisiais (2973). Iš visų pradėtų 381 sudarė (18,6 proc. mažiau nei 2017 metais) fizinių asmenų bankrotai.

AVNT neskelbia, kiek iš jų yra ūkininkų ūkių žlugimo atvejai.

Žemės ūkio ministerija pateikė tokią statistiką: 2018 metų lapkričio mėnesio duomenimis, vykdomos 7 fizinių asmenų, užsiimančių ūkininko veikla, bankroto procedūros.

Ūkiai prisiima per didelę riziką

A. Linartas teigė, jog bankroto administratoriai nurodo, kad dažniausiai – 5 iš 8 atvejų – ūkininkai prisiima per didelę riziką.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas neabejojo: prie bankroto ūkininkus priveda neapskaičiuoti pirkiniai ir nevedama supaprastinta arba dvejybinė buhalterinė apskaita. „Jei vedi apskaitą, joje viskas akivaizdžiai matyti. Tačiau jei kelerius metus „einama į minusą“ ir nereaguojama – perkama technika, neatsakingai bendraujama su bankais, tai bankrotas – neišvengiamas“, – aiškino J. Talmantas.

Bankai, LŪS pirmininko įsitikinimu, nenori savo klientų bankroto, jie paskolos grafiką sutinka koreguoti, jį pratęsti. „Tačiau jei neatsiskaitai vienus metus, kitais metais jau bus sunkiau ir taip pamažu pradėsi grimzti. Yra kategorija žmonių, kurie skolinasi labai neatsakingai, tačiau ne veltui sakoma, kad iš banko pasiimsi svetimus pinigus, o atiduoti reikės savus“, – kalbėjo jis.

Andriejus Stančikas: "Ūkininkas nesėkmės atveju šiandien vis dar rizikuoja visu savo turtu.“ / Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko nuomonė panaši: ūkininkai neapskaičiuoja rizikos. „Dalyvaudamas įvairiuose projektuose, ūkininkas ima didelius kreditus. Nors politikai labiau mėgsta sakyti, kad prie bankroto priveda nesugebėjimas atsiskaityti su pardavėjais už trąšas ir kitus ūkininkaujant reikalingus pirkinius, dažniau nepajėgiama atsiskaityti su bankais. Ūkininkas žengia žingsnį, kuris atrodo lyg ir pamatuotas, tačiau planus sužlugdo keleri iš eilės pasitaikę nederliaus metai“, – samprotavo A. Stančikas.

LŪS vadovas J. Talmantas įsitikinęs: nepalankūs 2017 ir 2018 metų orai bankrutavusių žemdirbių sąrašo itin nepailgino, nes prie bankroto ribos priartėjama ne per vienus ar dvejus metus. Jo nuomone, ūkio bankroto paprastai nelemia ir pasirinkta sritis, juk vieni metai būna palankesni augalininkams, kiti – laikantiems gyvulius.

„Kad ir kokį darbą dirbtum, privalai skaičiuoti, teisingai susidėlioti kreditų grąžinimą. Tačiau jei viską darai aklai, pasižiūrėjęs į kaimyną perki tokią pat kombainą ar gautą kreditą investuoji ne į techniką, o į naują džipą – nesėkmė užprogramuota“, – kalbėjo J. Talmantas.

Griūtį nulėmė ne vienas veiksnys

Kauno rajono ūkininkas, nenorintis viešai skelbti savo pavardės, buvo atviras: jo ūkio bankrotą nulėmė ne vienas veiksnys, ne viena nepalankiai susiklosčiusi aplinkybė.

Andriejus Stančikas: „Ūkininkas nesėkmės atveju šiandien vis dar rizikuoja visu savo šeimos turtu.“

„Dėl to nieko nekaltinu. Per greitai plėčiau ūkį, pradėjau nuo 40 ha ir staigiai išauginau iki 300 hektarų. Pirkau žemės, išsimokėtinai įsigijau technikos, atsirado įsipareigojimų. 2009 metais kilo krizė, paskui pasitaikė keleri iš eilės blogi ūkininkauti metai ir nulėmė tokią baigtį. Porą metų negalėjau vykdyti įsipareigojimų. Kelios bendrovės ir vienas bankas tuo pat metu pareikalavo, kad grąžinčiau skolas“, – prisiminė vyras.

Pasak jo, lietuviai dar nesupranta, kas yra bankrotas, nes anksčiau su tokiu dalyku nebuvo susidūrę. „Dabar jau, savo kailiu jį patyręs, galėčiau kitiems patarti, ką daryti, kad nepapultų į krizę, nes esama įvairių priemonių, kad išvengtum bankroto“, – sakė ūkininkas.

Pašnekovas neslėpė: jam nebuvo tiek skausminga pati bankroto procedūra, aplinkinių apkalbos, kiek neteisingas požiūris. „Aš plėtojau ūkį, o žmona dirbo savo darbe. Tačiau vykdant bankroto procedūrą bankrutavome abu: ir aš, ir žmona. Neįvykdyti įsipareigojimai buvo perkelti ant šeimos pečių: atėmė butus, žemes, senelių sodybą, išsivarė techniką, ir niekas nežiūrėjo, ar mūsų vaikai pilnamečiai. Juridiniam asmeniui lengviau bankrutuoti nei ūkininkui – pastarasis lieka be nieko. Jei jau paslydai, atsistoti ant kojų neturi šansų. Kaliniai gauna nemokamą advokatą, o bankrutuojantis ūkininkas, nors neturi iš ko, privalo pats jį samdytis“, – nuoskaudos neslėpė pašnekovas.

Nors bankroto byla jam buvo iškelta 2011 metais, procedūra tebesitęsia iki šiol, tačiau Kauno rajono gyventojas patikino palengva atsitiesiantis ir vykdantis su žemės ūkiu susijusią veiklą.

Pamirštos netinkamos įstatymo nuostatos

Kadangi ūkininko ūkis nėra juridinis asmuo, ūkininkui taikomos fizinio asmens bankrotą reglamentuojančio įstatymo nuostatos. „Mūsų tarnybos žiniomis, į šią veiklą buvo atsižvelgta Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatose“, – tvirtino AVNT vadovas A. Linartas.

Tačiau ūkininkų galiojanti tvarka netenkina – ne vienus metus kalbama, kad Lietuvoje ūkininko ūkio bankroto procedūra nėra tinkamai apibrėžta, ir tai reikėtų kuo skubiau išspręsti, bet toliau kalbų nepasistūmėta.

„Ūkininkams fizinių asmenų bankroto procedūra nėra tinkama, nes nepalikta garantija šeimai, stogui virš galvos išlaikyti, kad bankrutavęs ūkininkas netaptų socialiai remtinu asmeniu“, – teigė J. Talmantas. Jo žodžiais, LŪS ne kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Seimo Kaimo reikalų komitetą, tačiau problema liko neišspręsta.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas neslėpė: ūkininko ūkio bankroto procedūra – sena problema. „Iniciatyvų keisti tvarką buvo, kad ūkininkui bankroto procedūra būtų taikoma kaip juridiniam asmeniui, tačiau jau kuris laikas jos yra nurimusios. Ūkininkas nesėkmės atveju šiandien vis dar rizikuoja visu savo šeimos turtu. Jei iniciatyvos atsirastų, atsirastų ir politinė valia, viskas būtų sudėliota įstatymuose“, – tikino A. Stančikas.

Beveik gelbėjimo ratas

Nors sakoma, kad ištikus bėdai ūkininkas paliekamas vienas, šalyje esama institucijos, kuri gelbsti žemdirbius. Esant sunkumams grąžinti kreditus, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) ieško sprendimų ir galimybių, kaip padėti susiduriantiems su sunkumais: bendraujama su kredito įstaigomis, priimami bendri sprendimai dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo, pratęsiamas kredito ir garantijos galutinis terminas.

„Ūkininkams negrąžinus kredito, ŽŪPGF įvykdo savo įsipareigojimą ir grąžina kredito įstaigai jo negrąžintą kreditą. 2018 metais už 7 ūkininkų negrąžintus kreditus bankams grąžinta 227 tūkst. eurų. Įvykdęs garantinį įsipareigojimą kredito įstaigai, ŽŪPGF įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į savo sumokėtą sumą. Tačiau ūkiams nekeliami bankrotai, o ūkininkams sudaromos galimybės skolą grąžinti per keletą metų, pasirašomos skolos grąžinimo sutartys, ir ūkis toliau egzistuoja. Yra atvejų, kai tie patys ūkiai, išgyvenę savo krizės laikotarpį, sustiprėja ir vėl skolinasi su fondo garantija“, – kalbėjo ŽŪPGF vyr. garantijų specialistė Jūratė Rudinskienė.

Jos teigimu, blogų garantijų dalis, t. y. kai kredito įstaigoms grąžinami ūkininkų negrąžinti ŽŪPGF kreditai, palyginti su visomis suteiktomis garantijomis, yra labai nedidelė – 1,25 procento.

Fondas teikia garantijas už ūkio subjektų imamus investicinius kreditus ir kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti. 2018 metais iš viso suteikta 42,7 mln. eurų garantijų. „Garantijos leido ūkio subjektams iš kredito įstaigų ir lizingo bendrovių pasiskolinti 53 mln. eurų. Už imamus investicinius kreditus suteikta 21,6 mln. eurų garantijų, už trumpalaikius kreditus –10,6 mln. eurų. Trumpalaikių kreditų garantijų 2018 metais padaugėjo beveik dvigubai, nes dėl nepalankių gamtinių sąlygų ūkininkams buvo sudėtinga atsiskaityti su tiekėjais“, – skaičius vardijo J. Rudinskienė.

ŽŪPGF taip pat padeda atsiskaityti su trąšų, augalų apsaugos priemonių, sėklų ir kt. turto tiekėjais, teikdamas garantijas už imamus trumpalaikius kreditus. Siekiant sumažinti skolinimosi išlaidas, ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms kompensuojama 80 proc. kredito įstaigai sumokėtų palūkanų. „Didelė fondo pagalba ūkininkams ir tai, kad garantijos gali būti teikiamos ir tada, kai ūkio subjektui sąskaita už prekes jau išrašyta, tačiau ji dar neapmokėta ir neatsižvelgiama į sąskaitos išrašymo datą“, – sakė J. Rudinskienė.

Ūkininkų bankrotų statistika

2014 m. – 2 pradėti,

2016 m. – 3 pradėti, 1 baigtas,

2017 m. – 3 pradėti, 1 baigtas,

2018 m. – dar nėra pateiktų duomenų.

Šaltinis: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR FM