Bangolaužiams atnaujinti siekia ES pinigų
Klai­pė­dos uos­to va­do­vy­bė kuo sku­biau­siai tu­ri pa­si­rink­ti ban­go­lau­žių kons­truk­ci­jos va­rian­tą ir ieš­ko­ti sta­ty­bos ran­go­vų, kad ne­pra­ras­tų 30 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos fon­dų fi­nan­sa­vi­mo.

Uosto molų alternatyvas ir švedų atliktus modeliavimus nagrinėję bendrovės „Sweco Lietuva“ projektuotojai uosto bendruomenei pristatė pigesnį ir brangesnį bangolaužių variantus. Projektų išlaidų skirtumas didžiulis – gali siekti 150 mln. eurų.

Geresnė uosto apsauga nuo jūros yra būtina, nes dienų, kai Klaipėdos uoste dėl oro sąlygų ribojama laivyba, kasmet daugėja.

Atsižvelgiant į tai, kad preliminari ES paramos dalis nebūtų didesnė už 30,1 mln. eurų, linkstama rinktis pigesnę, galinčią kainuoti 42 mln. eurų, konstrukciją. Antrasis projektas gali pareikalauti 192,3 mln. eurų, bet į šią kainą įeina Kuršių nerijos krantui bei šlaitams sutvirtinti reikalingos lėšos.

„Pagrindinė nuo alternatyvos nepriklausanti sąlyga ta, kad molų projektas turi būti įgyvendintas iki 2022 metų gruodžio 31 dienos. O jį įgyvendinus, į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi tuo metu į Baltijos jūrą plaukiantys laivai, kurių maksimali gramzda yra 15,2 metro“, – uosto tarybos posėdyje teigė „Sweco Lietuva“ projektų vadovas Audrius Bunevičius.

Projektuotojai siūlo bangolaužius iki pusės palikti tokius pat, neardyti anksčiau statytų įstrižinių molų, o galus paaukštinti iki 6 metrų. Patraukus pietinį molą į Kuršių nerijos pusę, įplaukos vartai praplatėtų 50 metrų, o laivų plaukimo kanalas nutoltų nuo naftos krantinių. Nauja konstrukcija neužkirstų galimybės vėliau statyti išorinį uostą.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pajuokavo, kad reikia pasirinkti, „ar už ES pinigus, bet kukliai, ar už savus, bet prabangiai“. Tačiau uosto kapitonas Adomas Alekna patikino, kad laivybos saugumo požiūriu, atsižvelgiant į srovių greitį ir laivų parametrus, variantai skiriasi nedaug ir tik mažesniųjų laivų, 200–250 metrų ilgio, atžvilgiu.

Geresnė uosto apsauga nuo jūros, pasak jo, yra būtina, nes dienų, kai Klaipėdos uoste dėl oro sąlygų ribojama laivyba, kasmet daugėja. Kilus smarkesniam nei 20 metrų per sekundę vėjui, įleidžiami tik keltai, kuriems nereikia locmanų palydos. Pernai tokių dienų buvo 99.

Praktika rodo, kad kilus audrai prie pirmųjų naftos krantinių stovinčius tanklaivius tenka nepakrautus išleisti į jūrą, o atplaukusių paimti krovinių – neįleisti.

Nauja konstrukcija padidintų įplaukos plotį nuo dabartinių 180 metrų iki 250 metrų, užtikrintų saugumą nuo bangavimo uosto vartuose ir sumažintų srovių (traukūnų) pavojų prie krantinių stovintiems laivams.

Pastarąjį kartą uosto molai buvo pailginti 2001 metais. Projektą finansavo Pasaulio bankas. Darbai kainavo 226,4 mln. litų (65,6 mln. eurų). Uosto įplauka ir akvatorijos prie pirmųjų krantinių tąkart pagilintos iki 14 metrų. Vėliau, prieš keletą metų, uosto kanalas buvo pagilintas. Tačiau dabar planuojama pasiekti su Klaipėda konkuruojančių uostų gylį. Kad prasidėtų abiejų molų pertvarkymo, ilginimo ir įplaukos kanalo gilinimo iki 17,5 metro darbai, būtina atlikti pasirinktos konstrukcijos poveikio aplinkai tyrimą.

Po rekonstrukcijos įplaukos vartai praplatėtų 50 metrų, o laivų plaukimo kanalas nutoltų nuo naftos krantinių.

Uosto vadovas Arvydas Vaitkus anksčiau yra sakęs, kad taupant laiką numatoma skelbti vieną konkursą molų projektavimui ir statybai. Pritarimą vienam ar kitam bangolaužių statybos variantui dar turi pateikti Uosto plėtojimo taryba, kurią sudaro Vyriausybės ir verslo organizacijų atstovai. Dalį lėšų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip ir pirmą kartą molus rekonstruojant, reikėtų skolintis.

Pasirinkus brangesnį variantą, kuris numato pietinio molo perstatymą, keičiantį Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, tektų rengti įstatymo pataisas. Svarstoma, kad tai ilgai užtruktų ir užkirstų kelią panaudoti ES lėšas.