Bandoma prikirpti sparnus skolų išieškotojams
Ne­se­niai Sei­mo na­rių įre­gis­truo­tu Sko­lų iš­ieš­ko­ji­mo įmo­nių įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma reg­la­men­tuo­ti iki šiol ne­pri­žiū­rė­tas sko­lų iš­ieš­ko­ji­mo įmo­nes. Esą kai ku­rios jų są­mo­nin­gai del­sia iš­ieš­ko­ti sko­las, pa­lū­ka­no­mis di­din­da­mos sko­li­nin­kų naš­tą.

Viena projekto autorių, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad tuo laikotarpiu, kol kreditorius nėra gavęs vykdomojo rašto išieškoti skolą, kol negali įsikišti antstoliai, labai dažnai skolų išieškojimo įmonės superka skolas. Nors kreditoriams tai naudinga – jie tokiu būdu atgauna skolas, kurių patiems nepavyksta išsireikalauti, – tačiau į išieškotojų rankas patekusi skola gali skolininkui išaugti ir nuo 500 eurų iki 4000 eurų.

Dabar skolų išieškojimo įmonės ne visais atvejais perima reikalavimo teisę iš senojo kreditoriaus, taigi išieškojimo sąnaudos neperkeliamos skolininkui.

Seimo narės aiškinimu, skola kelissyk išauga dėl besikaupiančių palūkanų. Skolų išieškojimo įmonės, nupirkusios skolą, kartais esą tyčia nesiima jokių veiksmų leisdamos skolai išaugti. „Taigi, skolininkas skolos nemoka, net nežino, kad jam kaupiamos palūkanos, netesybos, pavyzdžiui, penkerius metus, – sakė R. Šalaševičiūtė. – Skolų išieškojimo įmonės per tą laiką išaugina skolas ir taip didina savo pajamas. Todėl mūsų Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas numato skolų išieškojimo įmonių licencijavimą, reikalavimus ir visą tvarką, kaip turi dirbti tokios įmonės, taip pat numato baudas už tam tikrus neteisėtus veiksmus.“

Neleis skaičiuoti palūkanų

Įstatymo projekto bendraautoris Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis pabrėžė, kad dabar skolų išieškojimo veikla yra nelicencijuota ir nereglamentuojama. „Pasirinkome Europos valstybių patirtį – ne vienoje jų ši veikla arba reglamentuota atskirais įstatymais, arba Civiliniame kodekse yra skyriai šiai veiklai reguliuoti. Lietuvoje to nebuvo ir nėra, todėl matome pažeistus skolininkų interesus“, – sakė jis.

Esminė įstatymo projekto nuostata, anot projekto autoriaus, – neskaičiuoti skolininkui palūkanų.

„Pavyzdžiui, jums kitas fizinis asmuo ar juridinis asmuo skolingas 1000 eurų ir aš tą skolą iš jūsų nusiperku – mes susiderame, kad aš už ją sumoku 800 eurų ir perimu jūsų skolininko 1000 eurų įsipareigojimą. Vadinasi, jei aš tą skolą susigrąžinsiu, uždirbsiu 200 eurų. Norime apriboti, kad prie šios skolos vėliau nebūtų galima priskaičiuoti nei palūkanų, nei delspinigių, – sakė A. Palionis. – Antstoliai, pavyzdžiui, stengiasi išdėstyti skolas dalimis, tarpininkauti tarp skolininko ir skolintojo, kad žmogus nenukentėtų ir turėtų galimybę pragyventi. O šiuo atveju priteista skola „tempiama“ iki senaties termino ir tik tada jos reikalaujama.“

Įstatymo projekte numatoma, kad jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa privaloma pateikti informacija arba ji yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų.

Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais taikomos netesybos negalėtų būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negalėtų būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negalėtų būti taikomi.

A. Palionio teigimu, šiuo metu Lietuvoje registruotų skolų išieškojimo įmonių yra apie 150, dalis jų užsiima ir kita veikla, pavyzdžiui, teikia apsaugos paslaugas.

Nevienodos teisės

Nacionalinės skolų išieškotojų asociacijos prezidentas Saulius Vaikšnoras „Lietuvos žinioms“ sakė manąs, kad įstatymo projekto siūlymas neskaičiuoti palūkanų yra „eilinė advokatų profesinė provokacija“. Esą nors skolų išieškojimo įmonės kartais dirba kelis kartus efektyviau ir pigiau nei advokatai, tačiau šiems auginti skolas palūkanomis leidžiama.

Jis pasisako už skolų išieškojimo įmonių reglamentavimą bei licencijavimą, tačiau su sąlyga, kad būtų sulygintos advokatų ir teisinių paslaugų įmonių teisės.

„Dabar susidaro absurdiška situacija ir keista, kad nė viena įmonė dar nepriėjo iki Strasbūro teismo. Lietuvoje teismas priima skolų išieškojimo įmonių parengtus ieškinius, procesinius dokumentus, pripažįsta, kad šie parengti aukštu lygiu, tačiau teismo išlaidų joms nepriteisia, nors advokatams – priteisia. Kitaip tariant, teismas, pavyzdžiui, priteisia 10 tūkst. eurų skolą, bet nepriteisia 500 eurų išlaidų, nes dokumentus rengė ne advokatas. O juk kartais skolų išieškojimo įmonė yra šimtąkart solidesnė nei advokatas. Tai yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai ir nė vienoje Europos šalyje to nėra“, – sakė S. Vaikšnoras.

Dabar Civilinis kodeksas numato 5 metų ieškinio senaties terminą, per kurį galima skaičiuoti palūkanas.pixabay.com nuotrauka

Taip pat, anot jo, teisinių paslaugų įmonėms turėtų būti taikomas profesinis draudimas. Pašnekovas pabrėžė, kad lėšos, gautos už skolų išieškojimo įmonių licencijas, profesinį draudimą papildytų šalies biudžetą. Tačiau tam esą kategoriškai priešinasi advokatūra.

„Tik konkurencija turėtų nulemti, ar žmogui geriau kreiptis į teisinę įmonę, kuri turi gerą vardą ir kurios įkainiai yra tris kartus mažesni, ar į advokatą. Kartais žmonės kreipiasi į mus sakydami, kad nenori mokėti advokatui už jo naują mersedesą, krokodilo odos batus ir šveicarišką laikrodį. Tačiau advokatūra turi lobistų“, – kalbėjo S. Vaikšnoras.

Jis teigė nežinąs asociacijos narių, kurie sąmoningai lauktų kelerius metus neišieškodami nupirktos skolos, kol „prikapsės“ palūkanos. „Juk per tą laiką žmogus gali numirti ar emigruoti. Tik Seimo nariai gali tai išmąstyti ir neprofesionalus teisininkas ar advokatas gali taip patarti“, – piktinosi asociacijos prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad nėra tiksliai žinoma, kiek skolų išieškojimo įmonių superka skolas – toks tyrimas nėra atliktas. Esą teisinių įmonių pagrindinė veikla yra išieškoti skolas, o ne jas supirkinėti.

Pasigenda problemos užkardymo

Juridinių ir fizinių asmenų skolas superkančios įmonės „Factum Vilnius“ vadovas Simas Paulikas, peržvelgęs siūlomą įstatymo projektą, pastebėjo dvi problemas: apribotą palūkanų dydį ir nustatytą 180 dienų terminą. Jo manymu, palūkanų fiksavimas yra perteklinis, nes šalys gali būti susitarusios dėl kitokio jų dydžio. Esą tokiu būdu iš dalies apribojamas laisvės principas. Pašnekovas neatmetė tikimybės, kad dėl nustatyto palūkanų dydžio, netaikomo advokatams, gali nukentėti konkurencijos sąlygos.

S. Paulikas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas yra paremtas reikalavimo teisės perleidimu – ji perleidžiama naujajam kreditoriui. Tuo tarpu dabar skolų išieškojimo įmonės ne visais atvejais perima reikalavimo teisę iš senojo kreditoriaus – dažnai už skolos išieškojimo paslaugą kreditorius tiesiog moka tam tikrą procentą. Tai reiškia, kad išieškojimo sąnaudos neperkeliamos skolininkui. „Tai nėra išsamus reglamentavimas. Toks įspūdis, kad susikoncentruojama į siaurą sritį – į reikalavimo perleidimą“, – sakė įmonės vadovas.

Jis sutiko, kad rinkoje pasitaiko nesąžiningos veiklos, tačiau tai esą nedažni atvejai, todėl toks griežtas reglamentavimas nebūtinas. Pašnekovas taip pat sakė, kad kelis kartus išauginti skolos dydį nėra įprasta praktika. „Nelabai įsivaizduoju, kokio dydžio palūkanos turėtų būti, kad skola išaugtų nuo 500 iki 4000 eurų. Dabar Civilinis kodeksas numato 5 metų ieškinio senaties terminą, per kurį galima skaičiuoti palūkanas. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip, santykiams tarp fizinio asmens ir juridinio asmens taikomas 5 proc. metinių palūkanų dydis, tarp juridinių asmenų – 6 procentų. Taigi kelis kartus skolos suma dėl tokio palūkanų dydžio, koks yra įtvirtintas įstatymu, išaugti negali, nebent sutartyje yra numatytos didelės netesybos“, – svarstė S. Paulikas.

Jo teigimu, problema sprendžiama ne nuo to galo – bandoma glaistyti pasekmes, tuo tarpu problemos priežastis yra neliečiama. „Įstatymo projektas yra ganėtinai siauras – atrodo, paimti keli kraštutiniai atvejai, kai skolų sumos smarkiai išaugo. Tačiau iš pradžių reikėtų bendrai analizuoti, iš kur atsiranda tos skolos. Skolos dažniausiai išauga santykių tarp vartotojo ir kredito įstaigos lygmeniu. Tad tikriausiai iš pradžių reikėtų taikyti apribojimus skolų netesyboms ir pan., o ne bėgti pasekmei už akių ir apriboti išieškojimo veiklą“, – sakė pašnekovas.

Įmonės vadovo vertinimu, jei siūlomas įstatymas įsigaliotų, įmonės veiklos jis nesutrikdytų – pokyčiai nebūtų skausmingi, esą tik padidėtų administracinė našta. Reikšmingų pokyčių jis neprognozavo ir visoje skolų išieškojimo įmonių rinkoje.