Baldų sektorius siekia maksimaliai išnaudoti laimės valandą
Ša­lies bal­dų ar bal­dų prie­dų ga­min­to­jai ban­do vie­nu šū­viu nu­šau­ti ke­lis zui­kius: in­ves­tuo­da­mi į mo­der­nius įren­gi­nius, jie ge­ri­na ga­mi­nių ko­ky­bę, ma­ži­na ža­lia­vų bei iš­tek­lių nau­do­ji­mą, o kar­tu ir ne­igia­mą po­vei­kį ap­lin­kai. Spar­čiau drau­giš­kes­nės gam­tai tam­pa tos įmo­nėms, ku­rioms pa­vy­ko už­si­ti­krin­ti par­amą ekoi­no­va­ci­jų pro­jek­tams.

Čiužinių, lovų ir kušečių gamyba užsiimanti bendrovė „Padvaiskas ir Ko“ ir pati yra nemažai investavusi į naujus įrenginius. Šiuo metu Vilniaus rajono baldininkai įgyvendina didelės apimties ekoinovacijų projektą, kurį iš dalies (900 tūkst. eurų) finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Ši suma padengs beveik 35 proc. projekto išlaidų.

„Padvaiskas ir Ko“ jau įgyvendino du trečdalius projekto „Technologinių ekoinovacijų diegimas UAB „Padvaiskas ir Ko“: dalis įsigytų įrenginių ir linijų jau dirba (daigstymo staklės, poliesterio gamybos linija, stovimos siuvimo mašinos ir kt.), kiti – montuojami ir pajungiami (antrinio porolono gamybos linija). Šiuo metu įmonė dar laukia plokščių supjovimo staklių ir gręžimo įrenginio, profiliavimo mašinos, centrinės siurbimo sistemos siuvykloje ir atliekų preso.

Gamintojai vėluoja pristatyti įrangą

„Žinoma, mes gamybą vykdome ir be minėtų įrenginių, tačiau įsipareigojimas yra įsipareigojimas. Įrangos tiekėjai pagal sutartis vėluoja pristatyti užsakymus, mes juos informavome, kad pradėsime taikyti sankcijas. Kuo viskas baigsis, sunku pasakyti. Vėlavo kone visi: Vokietijos, Suomijos, Danijos, Turkijos ir Italijos gamintojai. Situacija tokia, kad galėtume pagaminti dvigubai daugiau, tačiau dėl įrangos gamintojų netesimų pažadų tokio gamybos lygio negalime pasiekti“, – sakė bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ direktorius Arvydas Padvaiskas.

Anksčiau įmonė pati investavo į audinių laminavimo įrangą, todėl gaminių kokybė pakilo, o kaina liko tokia pati. Tai vilioja užsakovus. Pasak A. Padvaisko, užsienio pirkėjai stovi eilėje patekti į klientų sąrašą. Didžiąją dalį produkcijos „Padvaiskas ir Ko“ eksportuoja: Olandija ir Belgija užima 40 proc. rinkos, Vokietija – 30 proc., kiek mažiau – Prancūzija, Šveicarija, Liuksemburgas, Austrija, Skandinavija.

„Verslas žmogui yra liga. Bent jau man, – šypsojosi įmonės vadovas. – Kai pradedu ką nors daryti, noriu būti tarp geriausių ar net geriausias. Esame nuolatinių pokyčių sūkuryje. Atsinaujinti, modernizuotis skatina konkurencija, mat visi ieško pigiau, ir jei gaminsi pigiau, nukentės kokybė. Todėl ir investuojame, diegiame naujas technologijas, taupančias žaliavas, kad galėtume gaminti geros kokybės ir nebrangius gaminius.“

Rimas Varanauskas: „Dėl turimų gamybinių plotų jau priartėjome prie fizinių gamybos galimybių ribos, todėl ir buvo priimtas sprendimas statyti naują fabriką ir logistikos sandėlį.“

Pagal ekoinovacijų projektą įdiegtos technologijos leis čiužinių, lovų ir kušečių gamintojams panaudoti gamybos procese susidarančias atliekas bei sumažinti produktui gaminti naudojamų žaliavų bei išteklių kiekius. „Tarkime, apie elektros sunaudojimo mažėjimą kalbėti sunku. Jei užsakymų ir gaminių daugėja, juos gamindami tiek su nauju, tiek su senu įrenginiu pagal elektros sunaudojimą lipame aukštyn. Todėl ketiname kreiptis dėl paramos ir statyti saulės jėgainę. Tačiau dirbant naujais įrenginiais mažės atliekų, tobulės produktai ir didės darbo našumas“, – pranašumus vardijo A. Padvaiskas.

2017 metais įmonės apyvarta buvo 9,7 mln. eurų, 2018 metais šoktelėjo per 14 mln. eurų, o šiemet planuojama daugiau kaip 21 mln. eurų apyvartą. „Tai mūsų valanda, reikia investuoti, tvarkytis, statyti, pirkti naują įrangą, bendrauti su pirkėjais ir eksportuoti“, – kalbėjo įmonės vadovas. Netrukus „Padvaiskas ir Ko“ švęs įkurtuves naujose 7,4 tūkst. kv. m gamybinėse patalpos. Pastatų statyba jau baigta, beliko juos atiduoti komisijai vertinti.

Rimas Varanauskas: "Dėl turimų gamybinių plotų jau priartėjome prie fizinių gamybos galimybių ribos, todėl ir buvo priimtas sprendimas statyti naują fabriką ir logistikos sandėlį." / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Iš miesto – į rajoną

Įkurtuvių nuotaikomis gyvena ir Kauno baldų gamintoja „Freda“. Ši įmonė Kauno LEZ pasistatė 32 tūkst. kv. m ploto kietųjų korpusinių baldų gamyklą ir logistikos sandėlį. Į objektą kauniečiai investavo 42 mln. eurų, iš jų 26,9 mln. eurų – SEB banko kreditas. Iškilmingas naujo fabriko atidarymas planuojamas kovo 20 dieną.

„Sėkmė priklauso nuo to, kiek lanksčiai sugebi reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. „Fredoje“ pasikeitus aplinkybėms sprendimai priimamai čia ir dabar. Žinoma, tai nuolat lydi rizika. Nors įmonės pardavimo pajamos ir pelnas auga kiekvienais metais, dėl turimų gamybinių plotų jau priartėjome prie fizinių gamybos galimybių ribos, todėl ir buvo priimtas sprendimas statyti naują fabriką ir logistikos sandėlį“, – sakė Rimas Varanauskas, AB „Freda“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas.

2017 metais šios baldų gamintojos pardavimo apimtis siekė 105 mln. eurų. 2018 metais juos įmonė padidino iki 130 mln. eurų. Šiuo metu „Fredoje“ dirba per 800 žmonių, o atidarius naują fabriką, darbuotojų skaičius padidės dar 240.

Šiuo metu čia baigiami derinti modernūs įrenginiai iš Vokietijos, o iškart po iškilmingo atidarymo fabrike prasidės baldų gamyba. Viena didžiausių baldų gamintojų Lietuvoje eksporto pardavimą koncentruoja vienam pirkėjui – „Ikea Supply“.

Gaminiai pasižymės ekologinėmis savybėmis

Ukmergėje veikianti „Paina ir Ko“ specializuojasi lenktų klijuotos faneros detalių iš beržo, buko, ąžuolo lukšto bei HPL laminato gamybos srityje. Įmonės gaminiai skirti biurų, auditorijų, kino salių, laukiamųjų, mokyklinių baldų gamintojams bei nestandartinių baldų gamintojams. Ukmergiškių klientai yra tokios įmonės kaip „Narbutas furniture“, „Theca furniture““ „Gurda“ Lietuvoje, „Kinnarps“, „Materia“, „Lammhults“ Švedijoje, „Artifort“ Belgijoje, „Enea“ Ispanijoje, „Four“ ir „Design“ Danijoje.

Specifine veikla Lietuvoje užsiimanti įmonė taip pat siekia prisidėti prie taršos mažinimo, racionalaus gamtos išteklių panaudojimo. Ukmergiškiai įgyvendina projektą „Įmonės gamybos procesų modernizavimas, diegiant technologines ekoinovacijas“.

Projektą, kuriam įgyvendinti iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 238,5 tūkst. eurų, įmonė planuoja užbaigti šiemet rugpjūčio pabaigoje. Lenktų klijuotų fanerų detalių gamintojai modernizuoja gamybos procesus, jie leis užtikrinti gaminių kokybę, mažinti broko tikimybę, susidarančių nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekius, taupyti gamtos išteklius ir mažinti aplinkos taršą.

Modernizavus gamybos procesus, „Paina ir Ko“ gamins kietmedžio lukšto fasadinius bei laminatinius A klasės bei C klasės – žemos kokybės – lukšto gaminius. Įmonės atstovai tvirtino, kad šie gaminiai pasižymės ekologinėmis savybėmis: jiems pagaminti reikės mažiau žaliavų, tarp jų ir kenksmingų bei elektros energijos.

Ant laurų nemiega

Baldų ir dekoratyvinių audinių gamintojas „Audėjas“ tituluojamas moderniausia tekstilės bendrove Rytų Europoje. Vis dėlto bendrovė nemiega ant laurų: šio metu čia taip pat įgyvendinamas projektas „Audinių gamybos proceso modernizavimas, diegiant technologines ekoinovacijas“. Bendra projekto vertė – 1, 4 mln. eurų, iš jų 485 tūkst. eurų finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Pernai pavasarį pradėtus įgyvendinti pertvarkymus ketinama užbaigti iki 2021 metų balandžio 30 dienos.

Įgyvendinamas projektas leis atnaujinti įmonės gamybinę bazę, sumažinti žaliavų, elektros, vandens vartojimą gamybos procesuose ir taip pat prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo.