Aukščiausios vėjo elektrinės sukasi Aukštaitijoje
Rugp­jū­čio 16 die­ną elek­tros ener­gi­jos iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ga­min­to­ja, kon­cer­nui „A­che­mos gru­pė“ pri­klau­san­ti UAB „Re­ner­ga-1“ Anykš­čių ra­jo­ne ati­da­rė nau­ją 7,5 me­ga­va­to (MW) vė­jo elek­tri­nių par­ką.

Pa­gal vie­to­vę Ku­ni­giš­kių var­du pa­va­din­ta­me vė­jo elek­tri­nių par­ke pa­sta­ty­tos trys šiuo me­tu aukš­čiau­sios Lie­tu­vo­je vė­jo elek­tri­nės, ku­rių bokš­to ir spar­no aukš­tis sie­kia net 180 me­trų. Jos yra 10 me­trų aukš­tes­nės už ki­tas Lie­tu­vos vė­jo jė­gai­nes, o kiek­vie­nos jų men­tės il­gis sie­kia 60 me­trų. Bend­ro­vė pla­nuo­ja per me­tus pa­ga­min­ti 27 mln. ki­lo­vat­va­lan­džių elek­tros ener­gi­jos.

„Šį par­ką eksp­loa­tuo­ti pra­dė­jo­me šių me­tų va­sa­rio 27 die­ną ir jau pa­ste­bi­me aukš­tes­nių vė­jo jė­gai­nių pra­na­šu­mus“, – in­ter­viu LŽ tei­gė UAB „Re­ner­ga-1“ di­rek­to­rius Min­dau­gas Juodis.

Jis tei­gia, kad vė­jo ener­ge­ti­kos plė­tra ga­lė­tų bū­ti di­des­nė ir spar­tes­nė: ne­di­din­da­ma naš­tos var­to­to­jams Lie­tu­va iki 2020 me­tų sau­su­mo­je ga­lė­tų ins­ta­liuo­ti 350 MW ga­lios vė­jo elek­tri­nių. To­kiu bū­du 10–11 proc. pa­di­dė­tų vė­jo jė­gai­nė­se pa­ga­min­tos elek­tros su­var­to­ji­mas, o 2020–2021 me­tais ši da­lis iš­aug­tų iki 24–25 pro­cen­tų.

Tuo me­tu Bal­ti­jos jū­ro­je įren­gus 400 MW elek­tri­nių bū­tų ga­li­ma už­ti­krin­ti 20–22 proc. bend­ro elek­tros po­rei­kio. 2030 me­tais vė­jo elek­tri­nė­se pa­ga­min­ta elek­tra jau ga­lė­tų už­ti­krin­ti 50 proc. Lie­tu­vos elek­tros po­rei­kio. „Vė­jo ener­gi­ja tam­pa pi­giau­siu elek­tros ener­gi­jos ga­my­bos šal­ti­niu. Ma­nau kad ar­ti­miau­siu me­tu to­kia ir iš­liks“, – sa­kė M. Juo­dis.

Pla­nuo­ja to­les­nę plė­trą

– Iki šiol vė­jo ener­ge­ti­ka Lie­tu­vo­je dau­giau­sia plė­to­ta pa­jū­ry­je ir Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. Ko­dėl nu­spren­dė­te sta­ty­ti par­ką Aukš­tai­ti­jo­je?

– Vė­jo elek­tri­nių par­ko sta­ty­bos ga­li­my­bė­mis Anykš­čių ra­jo­ne pra­dė­jo­me do­mė­tis dar 2011 me­tais, siek­da­mi įgy­ven­din­ti il­ga­lai­kę plė­tros stra­te­gi­ją ener­gi­jos iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ga­my­bo­je. Anykš­čių sa­vi­val­dy­bė bend­ra­ja­me pla­ne bu­vo nu­ma­čiu­si te­ri­to­ri­ją vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bai. Taip pat šia­me ra­jo­ne jau tu­ri­me vie­ną vei­kian­tį ob­jek­tą – mo­der­nią Ka­vars­ko hid­roe­lek­tri­nę. At­li­kę vė­jo grei­čių ma­ta­vi­mus su­ži­no­jo­me, kad vė­jo grei­tis yra ne­daug ma­žes­nis nei pa­jū­rio re­gio­ne. 2015 me­tais lai­mė­jo­me ska­ti­ni­mo kvo­tų pa­skirs­ty­mo auk­cio­ną, nes pa­siū­lė­me ma­žiau­sią Lie­tu­vo­je elek­tros ener­gi­jos su­pir­ki­mo kai­ną – 5,6 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Mū­sų ži­nio­mis, tai te­bė­ra ma­žiau­sia ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na ša­ly­je.

– Ar la­bai ski­ria­si kli­ma­to, inf­ras­truk­tū­ros ir ki­tos są­ly­gos sta­ty­ti bei eksp­loa­tuo­ti vė­jo par­kus Anykš­čių ir Kre­tin­gos ra­jo­nuo­se, ku­riuo­se esa­te įsi­kū­rę?

– Vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos są­ly­gos nie­kuo ne­sis­ki­ria ly­gi­nant že­my­ni­nę da­lį su pa­jū­rio re­gio­nu. Ga­li­ma bū­tų iš­skir­ti ne­bent že­mės der­lin­gu­mo ba­lą Anykš­čių ra­jo­ne. Jis čia yra ge­ro­kai di­des­nis, to­dėl su­si­tar­ti su že­mės sa­vi­nin­kais dėl vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos už­tru­ko daug il­giau.

Anykščių rajone naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką oficialiai atidarė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius (iš kairės), Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis ir UAB „Renerga-1“ direktorius Mindaugas Juodis / Romo Jurgaičio nuotrauka

– „Re­ner­ga“ už­sii­ma elek­tros ener­gi­jos ga­my­ba iš vė­jo, van­dens ir sau­lės. Kom­pa­ni­ja val­do Pa­strė­vio ir Ka­vars­ko hid­roe­lek­tri­nes bei Be­nai­čių vė­jo elek­tri­nių par­ką, vė­jo elek­tri­nių par­ką „Be­nai­čiai-1“ ir ša­lia šio par­ko esan­čią eks­pe­ri­men­ti­nę ma­žą­ją vė­jo ir sau­lės elek­tri­nes. Ko­kias to­les­nes vė­jo ener­ge­ti­kos plė­tros ga­li­my­bes svars­to­te? Ko­kios iš­ori­nės są­ly­gos pa­ska­tin­tų ar pri­stab­dy­tų šiuos plė­tros pla­nus?

– Kiek esa­me su­si­pa­ži­nę, nau­jo­jo­je Na­cio­na­li­nė­je ener­ge­ti­kos ne­prik­lau­so­my­bės stra­te­gi­jo­je yra nu­ma­ty­ta vė­jo ener­ge­ti­kos plė­tra. At­siž­velg­da­mi į ją bei sa­vo įmo­nės il­ga­lai­kius tiks­lus, pla­nuo­ja­me di­din­ti elek­tros ener­gi­jos ga­my­bą iš vė­jo. Taip pat šiuo me­tu svars­to­me plė­tros ga­li­my­bes ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų.

Ne­ap­si­ri­bo­ja­me vien tik vė­jo ener­ge­ti­ka, do­mi­mės ir ki­tų rū­šių ener­ge­ti­niais pro­jek­tais. Šiuo me­tu jau bai­gia­me elek­tro­mo­bi­lių grei­to įkro­vi­mo sto­te­lės įren­gi­mo dar­bus Klai­pė­do­je prie Cen­tri­nio Klai­pė­dos ter­mi­na­lo Bal­ti­jos pros­pek­te, ar­ti­miau­siu me­tu pra­dė­si­me įren­gi­mo dar­bus ir Drus­ki­nin­kuo­se prie vieš­bu­čio „Drus­ki­nin­kai“ V. Ku­dir­kos gat­vė­je.

Lau­kia ryž­tin­ges­nių spren­di­mų

– Kaip ver­ti­na­te vė­jo ener­ge­ti­kos si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je? Ar in­ves­tuo­ti į šią ener­gi­jos rū­šį su­da­ry­tos ge­ros są­ly­gos? Kaip Lie­tu­va pa­gal vė­jo ener­ge­ti­kos da­lį ša­lies ener­ge­ti­kos struk­tū­ro­je at­ro­do tarp ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių?

– 2016 me­tais Eu­ro­po­je nau­jų vė­jo jė­gai­nių par­kų ga­lia su­da­rė 51 proc. vi­sos nau­jai ins­ta­liuo­tų elek­tri­nių ga­lios. Bend­ra su­mi­nė vė­jo jė­gai­nių ga­lia Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) 2016 me­tais sie­kė 153,7 gi­ga­va­tų (GW). 2016 me­tais vė­jo jė­gai­nės ES pa­ga­mi­no be­veik 300 te­ra­vat­va­lan­džių (TWh) elek­tros, pa­ten­ki­no de­šim­ta­da­lį (10,4 proc.) Bend­ri­jos elek­tros po­rei­kio, o in­ves­ti­ci­jos į šį sek­to­rių ES sie­kė 27,5 mlrd. eu­rų.

2016 me­tais vė­jas ap­len­kė ang­lis ir ta­po an­tru di­džiau­siu ins­ta­liuo­tos ga­lios šal­ti­niu Eu­ro­po­je.

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu nu­sta­ty­ta 500 MW kvo­ta vė­jo jė­gai­nėms yra vi­siš­kai iš­nau­do­ta, to­dėl vė­ji­nin­kai lau­kia Vy­riau­sy­bės žings­nių ski­riant nau­jas kvo­tas. Ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Žy­gi­man­tas Vai­čiū­nas tei­gia, kad sau­su­mo­je tech­niš­kai bū­tų ga­li­ma vė­jo jė­gai­nėms skir­ti pa­pil­do­mą 250–400 MW kvo­tą. Mi­nis­te­ri­ja lin­ku­si iki 2020 me­tų nu­sta­ty­ti 250 MW, o ne 350 MW pa­pil­do­mą kvo­tą, kaip siū­lo vė­ji­nin­kai, mat di­des­nė kvo­ta esą bran­gin­tų elek­trą var­to­to­jams.

Min­dau­gas Juo­dis: „Aš­tuo­ni vei­kian­tys vė­jo par­kai (apie 140 MW) 2020 me­tais nu­stos gau­ti fik­suo­tą ta­ri­fą ir „at­si­lais­vins“ apie 18 mln. eu­rų per me­tus VIAP biu­dže­to lė­šų, ku­rios ga­lė­tų bū­ti pers­kirs­ty­tos nau­jiems vė­jo par­kams fi­nan­suo­ti.“

Su to­kia iš­va­da ne­su­tin­ka­me. No­rė­tų­si at­kreip­ti dė­me­sį, kad 2020 me­tais 8 vei­kian­tys vė­jo par­kai (apie 140 MW) nu­stos gau­ti fik­suo­tą ta­ri­fą, ga­lio­ju­sį 12 me­tų, to­kiu bū­du „at­si­lais­vins“ apie 18 mln. eu­rų per me­tus vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų (VIAP) biu­dže­to lė­šų, ku­rios ga­lė­tų bū­ti pers­kirs­ty­tos nau­jiems vė­jo par­kams fi­nan­suo­ti ne­di­di­nant naš­tos Lie­tu­vos gy­ven­to­jams .

Mū­sų skai­čia­vi­mais, 350 MW nau­jų vė­jo elek­tri­nių par­ei­ka­lau­tų 12–13 mln. eu­rų per me­tus. Tai apie 60 proc. ma­žes­nis par­amos in­ten­sy­vu­mas (be ba­lan­sa­vi­mo są­nau­dų), tad 350 MW ga­lė­tų bū­ti ins­ta­liuo­ti ne­di­di­nant naš­tos var­to­to­jams. Pa­pil­do­mai įren­gus 350 MW ga­lios vė­jo elek­tri­nių 2020–2021 me­tais, pa­di­dė­tų vė­jo jė­gai­nė­se pa­ga­min­tos elek­tros su­var­to­ji­mas iki 24–25 pro­cen­tų. „Litg­rid“ pri­pa­žįs­ta, kad pa­pil­do­mi 350 MW ga­lė­tų bū­ti ba­lan­suo­ja­mi be pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų į inf­ras­truk­tū­rą. Po 2021 me­tų plė­tra ga­li­ma dar di­des­nė, jei­gu tam bus par­uoš­ti tink­lai.

– Ar ener­gi­jos iš vė­jo ga­my­ba yra ir at­ei­ty­je bus kon­ku­ren­cin­ga, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ener­gi­jos ga­my­bos rū­ši­mis iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių ir iš­kas­ti­nio ku­ro? Kas tai lems?

– Vė­jo elek­tri­nių ga­mi­na­mos elek­tros kai­na yra reikš­min­gai su­ma­žė­ju­si ir yra ma­žiau­sia iš vi­sų ga­li­mų elek­tros ener­gi­jos ga­my­bos al­ter­na­ty­vų Lie­tu­vo­je. Tech­no­lo­gi­jos la­bai spar­čiai to­bu­lė­ja, vė­jo jė­gai­nių bokš­tų aukš­čiai di­dė­ja, men­tės da­ro­si vis il­ges­nės, o tai lei­džia ge­ro­kai pa­di­din­ti vė­jo jė­gai­nių ga­lin­gu­mą ir jų iš­nau­do­ji­mo koe­fi­cien­tą, pa­ly­gin­ti su jau pa­sta­ty­to­mis vė­jo jė­gai­nė­mis.

Rugpjūčio 16 dieną koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką / Romo Jurgaičio nuotrauka

FAKTAI

Ku­ni­giš­kių vė­jo par­ką (Anykš­čių r.) su­da­ran­čių tri­jų vė­jo elek­tri­nių ga­mi­na­mos elek­tros ener­gi­jos su­pir­ki­mo kai­na šiuo me­tu yra ma­žiau­sia iš vi­sų vei­kian­čių vė­jo par­kų Lie­tu­vo­je.

Pla­nuo­ja­ma, kad vė­jo par­kas Anykš­čių ra­jo­ne pa­ga­mins ir į tink­lą tieks apie 27 mln. ki­lo­vat­va­lan­džių elek­tros ener­gi­jos per me­tus.

Šal­ti­nis: „Renerga“

..