Augintojai valgytojams: šiemet bulvės bus brangesnės
Pra­ėju­sią sa­vai­tę ša­lies ūkiuo­se pra­si­dė­jęs bul­via­ka­sis yra vil­tin­ges­nis už per­nykš­tį. Ta­čiau ge­res­nės tik der­liaus nu­ėmi­mo są­ly­gos, o ne pats der­lius. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met bul­vių eks­por­to apim­tis bus ma­žes­nė, o var­to­to­jams kai­na – di­des­nė nei per­nai.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet bulvių derlius priklauso nuo augintos veislės. „Tie ūkininkai, kurie pasirinko atsparesnes sausrai veisles ir yra įsirengę laistymo sistemą, kasa geresnį derlių. Tie, kurie pavasarį sodino intensyvias veisles, džiaugiasi mažiau – bulvės smulkesnės, jų kerelyje mažiau“, – „Lietuvos žinios“ sakė Z. Cironkienė.

Kasmet Lietuvoje bulvių plotai sumažėja 1,2‑1,5 tūkst. hektarų.

Ji pabrėžė kalbanti apie prekinius ūkius, kurie investuoja į laistymo sistemų įrengimą, technologijas, atidžiau renkasi veisles. „Kitų augintojų derlius šiemet bus menkesnis. Tačiau net prekiniuose ūkiuose nepakako laistymo pajėgumų, be to, taikant sėjomainą, ne visuose laukuose sistemos ir buvo. Tokiuose plotuose augusios bulvės mažesnės, ruplėtos, užgijusiais randais arba neprekinės“, – teigė pašnekovė.

Užsieniečiams patinka smulkesnės

Z. Cironkienės nuomone, šiemet įtampa rinkoje bus mažesnė, rudenį gali atsirasti daugiau nestandartinės neprekinių ūkių produkcijos. „Dėl prekinės produkcijos jau šiuo metu yra konkurencija, užklausos iš kitų šalių plaukia nuo rugpjūčio, teiraujamasi, kokius kiekius asociacija galės pateikti. Nepaisant dydžio, produkcija turėtų tikti eksportui, nes užsieniečiai mėgsta mažesnes bulves, o lietuviai mieliau renkasi dideles“, – sakė Z. Cironkienė. Beje, LDAA šiemet sulaukė prancūzų užsakymų didelėms bulvėms, jų reikia restoranams, pateikiantiems bulves „su marškiniais“, tačiau didelės bulvės šiemet visose šalyse deficitas.

Ar neatsitiks taip, kad šiemet teks valgyti užsienyje užaugintas bulves? „Šiemet pigių bulvių iš Lenkijos tikriausiais nebus atvežta, nes šios šalies ūkininkai kasė tik pačių ankstyviausių veislių gerą derlių, o šiuo metu pertekliaus neturi. Manau, kad prekybos tinklai susitarė su šalies augintojais dėl konkrečių kiekių. Augintojo prioritetas, jei tik su juo normaliai tariamasi, yra vidaus rinka“, – aiškino LDAA direktorė.

Jos žodžiais, klaida yra manyti, kad turguose bulvių kaina mažesnė nei prekybos tinklų parduotuvėse. „Juk perpardavinėtojai irgi nori uždirbti, dažnai užsideda šimtaprocentinį antkainį“, – sakė pašnekovė. Kadangi prognozuojamas bulvių kainos augimas, anot Z. Cironkienės, vartotojai greičiausiai rinksis pigesnes, prekinių standartų neatitinkančias bulves, tuomet palankesnėje situacijoje atsidurs neprekiniai ūkiai arba turgaus prekeiviai.

LDAA direktorė patikino, kad nors šiemet bulvių auginta mažiau ir jų derlius prastesnis, jų neturėtų pritrūkti, nes šalyje šios produkcijos išauginama daugiau, nei suvalgoma. Tačiau kaip bus ateityje, prognozuoti nedrįstama, mat kasmet Lietuvoje bulvių plotai sumažėja 1,2‑1,5 tūkst. hektarų.

Naujokų mažiau nei norinčių trauktis

Šilutės rajono Liaučių kaime ūkininkaujantis Alvydas Degutis taip pat rimtai svarsto galimybę trauktis iš bulvių augintojų gretų. „Rinkoje visi stumdosi, pelnas iš šio verslo mažas“, – tvirtino A. Degutis. Jeigu ne likę ketveri metai įsipareigojimų pasinaudojus ES parama, šios kultūros ūkyje greičiausiai atsisakytų ir kėdainiškis Rimantas Žebrauskas.

„Pernai 600 tonų derlius paskendo, o šiemet – dalis išdžiūvo. Tikiuosi prikasti 60 proc. planuoto kiekio“, – sakė R. Žebrauskas. Kėdainiškiui vienas hektaras atseikėja apie 30 tonų bulvių, o palankesniais metais gaudavo 50 tonų iš hektaro. Jis bulves augino 120 hektarų. „Šiemet bulvės smulkesnės, 35–50 milimetrų dydžio, bet jos bus brangios, todėl manau, kad ir mažesnes pavyks realizuoti. Pavyzdžiui, skandinavai pačias mažiausias bulves vertina kaip skaniausias“, – teigė ūkininkas.

A. Degutis sakė, kad jo ūkyje derlių sumažino ne tik sausra, bet ir birželį užklupusios šalnos. „Tos, kurios apšalo, yra prastesnės, tačiau negaliu sakyti, kad bulvių šiemet nėra. Palyginti su ankstesniais gerais metais, derlius mažesnis. Iš hektaro prikasėme po 20 tonų, o būdavo 30 tonų ir daugiau. Be to, šiemet bulvės labiau pažeistos, jas apgraužė vabalai“, – pasakojo šilutiškis.

Trūksta visoje Europoje

Šakių rajono Jokūbonių kaimo ūkininkas Martynas Laukaitis neslėpė, kad dėl sausros šiemet ūkyje turi 30 proc. nuostolį. Bulviakasį, jei leis orai, jis ketina baigti rugsėjo 28 dieną. „Praėjusią savaitę orai džiugino, į sandėlius galėjome suvežti sausą derlių, tačiau jis – mažas“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiemet M. Laukaitis bulves augino 170 hektarų. „Sodinome ir ankstyvųjų, ir vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo bei vėlyvųjų veislių. Tačiau galiu pasakyti, kad nėra vienos auksinės veislės, šiemet derlingumo žemėlapis mano ūkyje labai margas“, – kalbėjo ūkininkas.

Šakietis tvirtino neturįs problemų dėl realizacijos ir mano, kad kaina kompensuos derliaus netektį. „Viską reguliuoja rinka. Visoje Europoje dėl sausringų metų yra bulvių ir daržovių trūkumas, skirtingose valstybės gautas 20–30 proc. mažesnis derlius. Kai rinkoje yra trūkumas, kaina auga automatiškai. Nėra taip, kaip kartais skelbiama viešojoje erdvėje, kad kainą pakėlė vienas ūkininkas ar vienas prekybos tinklas, realiai jie įtakos neturi, viską sudėlioja rinka“, – M. Laukaitis taip pat aiškiai leido suprasti, kad bulvių kaina šiemet neišvengiamai bus didesnė.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet Lietuvoje deklaruotas 10 824 ha bulvių plotas, o pernai – 12 386 hektarų.

Didžiausi auginamų bulvių plotai yra Šakių rajone – 894 ha, Šilutės – 672 ha, Kėdainių – 652 ha ir Panevėžio – 527 hektarai.

Vieninteliame Kėdainių rajone, palyginti su 2017 metais, bulvių plotas padidėjo 18 hektarų.